Sunkiau serga vyrai ir berniukai
„Paprastoji aknė, dar vadinama jaunatviniais arba paprastaisiais spuogais, yra odos riebalinių liaukų ir plauko folikulo uždegimas. Ši liga labai paplitusi – remiantis literatūroje pateikiamais duomenimis, dažnis svyruoja nuo 50 iki 90 proc., ja serga ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja rezidentė Justina Aleknaitė.
Paprastai, medikės teigimu, aknė prasideda sulaukus 8–12 metų, pikas būna 15–18 metų, bėrimai išnyksta iki 25 metų. Tačiau, literatūros duomenimis, apie 12 proc. moterų ir 3 proc. vyrų ši liga gali tęstis iki 40 metų ir ilgiau. Kadangi lytinis brendimas anksčiau prasideda mergaitėms, joms dažniausiai anksčiau pasireiškia ir aknė.
„Aknės bėrimų atsiradimą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: seborėja, padidėjęs plauko folikulo ragėjimas, bakterijos Cutibacterium acnes ir uždegimas. Odoje, dermos sluoksnyje, yra riebalinės liaukutės, kurių latakėliai atsiveria į plauko folikulą. Riebalinės liaukos išskiria sebumą ir per plauko folikulą sebumas išsiskiria ant odos paviršiaus. Sergančių akne riebalinės liaukos turi daugiau skilčių, yra aktyvesnės ir gamina per daug sebumo – tai vadinama seborėja“, – aiškina J. Aleknaitė.
Pasak jos, klinikiniai tyrimai rodo, kad didesnį riebalinių liaukų aktyvumą lemia androgenai (lytiniai hormonai), o kadangi vyrų organizme androgenų daugiau, jie dažniausiai serga sunkesne aknės forma. Be to, brendimo pradžioje lytinių hormonų koncentracija staiga padidėja, todėl paauglystėje gydyti aknę labai sunku.
Vis dėlto, pabrėžia medikė, sebumas, jei nėra pertekliaus, būtinas – jis apsaugo odą nuo drėgmės praradimo ir turi antibakterinių, priešgrybelinių savybių. Todėl, esant sebumo trūkumui, oda išsausėja, sutrinka jos barjerinė funkcija, oda tampa ne tokia atspari įvairioms infekcijoms. Dėl šių priežasčių per daug išsausinti ir dažnai plauti odos nereikėtų.
„Sergant akne, gaminama labai daug ragėjančių plauko folikulą dengiančių ląstelių, sulėtėja jų pašalinimas. Tokios susikaupusios suragėjusios ląstelės kartu su pertekliniu sebumu suformuoja kamštelį – komedoną, – portalui LRT.lt sako J. Aleknaitė. – Komedonai gali būti uždari – odos spalvos kieti mazgeliai po oda, arba atviri – juodos spalvos kamšteliai, kuriuos sergantieji neretai palaiko nešvarumais odoje. Iš tikrųjų komedonas pajuoduoja dėl kontakto su ore esančiu deguonimi.“
Kitas svarbus veiksnys sukeliantis aknę, tęsia dermatologė, – Cutibacterium acnesbakterijos: „Šios bakterijos – tai natūralios odos mikrofloros dalis, jos padeda palaikyti rūgštinį odos pH, tačiau sergant akne jų gerokai padaugėja. C. acnes išskiria medžiagas, skatinančias odos uždegimą. Tuomet atsiranda uždegiminių bėrimų, dažniausiai – pūlinėlių.“
Atkreipkite dėmesį į mitybą
J. Aleknaitės žodžiais, aknės pasireiškimą ir sunkumą lemiančių veiksnių yra gana daug. Tačiau, kalbant apie mitybą, yra keletas maisto produktų, kurių teigiamą ar neigiamą poveikį aknei patvirtina moksliniai tyrimai.
„Svarbu žinoti, kad neigiamą įtaką aknei daro aukšto glikeminio indekso produktai, pvz., cukrus, medus, bulvės, balta duona. Vartojant produktus, turinčius žemą glikeminį indeksą, mažėja rizika aknei atsirasti ar pablogėti“, – LRT.lt sako J. Aleknaitė.
Sergant akne, priduria medikė, reikėtų vengti lieso pieno bei jo produktų, nes liesame piene yra aknės būklę sunkinančių hormonų androgenų. Tačiau jogurtas ar varškė blogos įtakos nedaro.
„Patartina nevartoti pieniško šokolado, nes jame yra ir pieno, ir cukraus, – sako dermatologė. – O juodasis šokoladas, kuriame ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, sergant akne neigiamos įtakos odos būklei neturi.“
Sergantiems akne J. Aleknaitė pataria vartoti produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių (riebią žuvį, graikinius riešutus, ispaninio šalavijo sėklas, linų sėmenis) – jos organizme slopina uždegiminius procesus ir sumažina aknės bėrimų aktyvumą
„Alkoholio įtaka nėra tiksliai nustatyta. Manoma, kad padaugėja androgenų ir C. acnes, formuojasi ilgalaikis lėtinis uždegimas. O rūkymas, be abejo, skatina odos senėjimą, didina infekcijų riziką, trikdo kraujotaką, lėtina žaizdų gijimą, todėl daugėja pūlinėlių, randelių“, – pabrėžia specialistė.
Išmokite nusiprausti ir nusišluostyti
„Į aknę linkusią odą būtina tinkamai prižiūrėti, todėl svarbu laikytis kasdienės rutinos ir naudoti tinkamą kosmetiką“, – pabrėžia J. Aleknaitė ir išvardija taisykles, kurių reikia laikytis.
Pavyzdžiui, ir ryte, ir vakare praustis reikėtų drungnu vandeniu. Prausikliai turi būti švelnūs, jų pH 5,5–7, be dirginančių medžiagų, be to, prausdamiesi odą švelniai masažuokite pirštų galiukais, nedirginkite. Jei oda linkusi sausėti, prausiklis ryte nebūtinas. Odą nusausinkite švelniu rankšluosčiu ar servetėle, netrinkite.
„Naudokite kremą, atitinkantį odos tipą. Po kremo gali būti tepami gydytojo dermatovenerologo paskirti vaistai. Kadangi nemažai vaistų, skirtų gydyti aknei, sąveikauja su saule, dieną, kad išvengtumėte odos pigmentacijos pakitimų, naudokite apsaugines priemone su SPF 50+. Maskuojamosios priemonės turi būti be komedogeninių medžiagų“, – vardija medikė.
Vakarais, priduria ji, negalima eiti miegoti nenusivalius makiažo, nusivalyti makiažą rekomenduojama miceliniu vandeniu. Kremas turi būti tepamas tik ant švarios odos.
„Prausti veidą galima ne dažniau kaip du kartus per dieną, nes dažnai prausdami nuplauname paviršinę odos riebalinę plėvelę. Taip tik paskatinsite riebalines liaukas dar aktyviau gaminti sebumą. Jei odą nuolatos trinsite arba labai intensyviai masažuosite naudodami šveitiklius, ji priims tai kaip išorinį traumavimą ir kils uždegiminis atsakas“, – sako J. Aleknaitė.
Kokią kosmetiką rinktis?
Kadangi kosmetikos priemonių galybė, J. Aleknaitė primena, kad svarbu rinktis tas, kurios tinka į aknę linkusiai odai ir neturi komedogeninių medžiagų. Pavyzdžiui, tokios kosmetikos pakuotės pažymėtos žalia spalva, ant jų būna užrašas non-comedogenic.
Jos žodžiais, mažiau komedogeniškos tos priemonės, kurių pagrindą sudaro vanduo, o ne aliejai: „Reikia nepamiršti, kad jei nuo vaistų oda labai išsausėjusi, aliejinių priemonių, pvz., kokosų aliejaus, naudoti negalima, nes pati oda negamina aliejų – tai nėra jos natūralus produktas.“
Kelis kartus per savaitę (ne kasdien) dermatologė rekomenduoja naudoti specialią kaukę, švelnų šveitiklį ar serumą. „Jei oda pleiskanoja, gali būti, kad ji išsausėjusi. Tokiu atveju nereikia kiekvieną dieną šveisti odos, nes labai susilpninsite paviršinį odos barjerą, oda neteks paviršinės riebalų plėvelės, padidės odos uždegimas ir riebalų liaukų veikla“, – aiškina J. Aleknaitė.
Be to, primena gydytoja, nepatariama patiems spaudyti bėrimų, nes tai skatina randėjimą, gali prasidėti infekcija. „Jei yra daug komedonų, odos valymą atlieka kosmetologas“, – pabrėžia specialistė.
Nesivadovaukite mitais
Ar kremai nuo saulės kemša poras? Tai, pasak J. Aleknaitės, priklauso nuo kremuose esančių filtrų, kurių yra du tipai: cheminis sugeria ultravioletinius spindulius, o fizinis juos atspindi.
„Fizinius filtrus turinčiame kreme yra cinko oksido, kuris kaip tik mažina aknės bėrimus. Ši medžiaga pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu, nekemša porų. Esant aknei, ir rekomenduojama naudoti būtent fizinius kremus nuo saulės, kurių sudėtyje yra cinko oksido“, – pataria medikė.
Ar dantų pasta gerina spuogų būklę? „Dantų pastoje yra antibakterinių priešuždegiminių medžiagų (sodos, vandenilio peroksido, mentolio), kurios gali pagerinti spuogų būklę, bet pasta nėra produktas, skirtas veido odai, todėl kaip tik gali sudirginti ar sukelti alerginę reakciją.
Dermatologai tikrai nerekomenduoja ant bėrimų tepti dantų pastos. Yra specialių, pvz., molinės konsistencijos, kremų, kurie efektyviai mažina spuogelius“, – pabrėžia J. Aleknaitė.
Ar saulė teigiamai veikia aknės bėrimus? Medikės teigimu, nors saulės spinduliai sumažina uždegimą, veikia antibakteriškai, vis dėlto stipresnis saulės poveikis nėra teigiamas – ji skatina senėjimą ir riebalų liaukų aktyvumą.
„Dermoje, odos viduriniame sluoksnyje, sumažėja kolageno skaidulų ir padidėja riebalų liaukos. Padidėjus riebalų liaukoms, išskiriama daugiau sebumo ir stipriau kemšasi poros, – aiškina dermatologė. – Nereikia apsigauti – saulė tikrai turi teigiamo poveikio, bet aknei tai nėra pagrindinis veiksnys.“
Ar inkštirai – tai nešvarumai porose? „Inkštirai nesusiję su nešvarumais. Poros užsikemša dėl natūralių fiziologinių medžiagų hiperprodukcijos. Jei dažniau plausite veidą, kaip tik išsausinsite odos paviršių ir dar labiau paskatinsite sebumo gamybą“, – primena J. Aleknaitė.
Ar pradėjus gydymą greitai pastebimas poveikis? Greitas rezultatas būna labai retai, neslepia gydytoja, – dažniausiai vaistų efektyvumas pastebimas po 2–3 mėnesių, o visas gydymo procesas gali užtrukti net kelerius metus, su gydytojo dermatovenerologo pagalba koreguojant skiriamus medikamentus ir jų dozes.
Odos akademija – VUL Santaros klinikų gydytojų dermatovenerologų ir šios specialybės rezidentų organizuojamas visuomenei skirtas nemokamas švietėjiškas projektas apie odos ligas bei jų prevenciją. Odos akademijoje rengiami specialistų paruošti kursai apie aknę, rozaciją, atopinį dermatitą bei psoriazę, nuolat pristatomos naujos temos. Susitikimų dalyviams tai puikus būdas sutikti bendraminčių, pasidalinti savo patirtimi su likimo draugais ar tiesiog padiskutuoti su gydytojais. Odos akademijoje vedamos paskaitos yra ne tik apie ligas, tačiau ir apie patį odos puoselėjimą: aptariama nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų bei naujagimių odos priežiūra, šiltuoju metų laiku organizuojamos paskaitos apie odos priežiūrą vasaros sezonu, na, o prasidėjus rudeniui – apie odos priežiūros subtilybes šaltuoju sezonu.
