Moteriai buvo vos 17 m., kai diagnozavo 1 tipo cukrinį diabetą. Ji nuolat jausdavosi išvargusi ir ištroškusi.
„Po kelių mėnesių turėjau pradėti studijuoti žiniasklaidą Anglijoje esančiame Niukaslo koledže, bet mano susijaudinimas išnyko, kai sužinojau, kad turėsiu gyventi pagal sudėtingą režimą: per dieną susileisti 6 insulino injekcijas, kurios stabilizuos cukraus kiekį kraujyje“, – pasidalino nemaloniais prisiminimais ji.
Jos gydytojas įspėjo, kad sirgimas diabetu reiškia, kad ji turės griežtai kontroliuoti savo gyvenimo būdą, todėl Lisa pasižadėjo sau vietoje vakarėlių su draugais skirti visą dėmesį mokslams.
„Vis dėlto buvo sunku, kai kurso draugai spoksodavo į mane drebančią ir besileidžiančią sau injekciją. Jaučiausi atsiskyrusi susirinkus draugams namie, kurie gerdavo bokalus sidro ar alkoholio sklidinus stikliukus, o aš tik gurkšnodavau vandenį. Neprireikė daug laiko, kad pradėčiau maištauti prieš savo sveikatos būklę“, – pasakojo Lisa.
Jos teigimu, po kelių mėnesių moteris sumažino injekcijų skaičių, pradėjo jaustis labai pavargusia ir ištroškusia. Tačiau Lisa tik įtikinėjo save, kad gali gyventi ir su ligos simptomais.
„1999-aisiais metais pabaigus koledžą išvis atsisakiau insulino, kiekvieną savaitgalį eidavau į vakarėlius ir gerdavau sidro tiek, kiek ir mano draugai. Mano tėvai buvo susirūpinę, bet aš sakiau, kad žinau, ką darau.
Nepaisant to, kad mano gydytojas aiškiai buvo pasakęs, kad atsisakius insulino organai gali nustoti funkcionuoti, aš maniau, kad jis tik bando mane įbauginti“, – tęsė ji.
Kaip Lisa sakė, iš pradžių viskas buvo gerai, ji gėrė ir valgė tai, ko norėjo. Kiek vėliau ji apsigyveno kartu su dabartiniu jos gyvenimo partneriu Davidu. Kartu jie susilaukė dvynių sūnų ir dukros, tada jai buvo 21-eri m.
„Deja, tuo pačiu metu pablogėjo ir mano sveikata. Buvau nuolat išsekusi, o pasivyti vaikus buvo dar sudėtingiau, bet niekaip negalėjau grįžti prie injekcijų.
Prieš ketverius metus mano mamai diagnozavo vėžį, tada aš supratau, kokia buvau savanaudė. Mintis, kad galiu ją prarasti, mane gąsdino, o aš dariau tą patį savo vaikams“, – atskleidė moteris.
Rytą, kai jos mamai nustatė siaubingą diagnozę, Lisa vėl pradėjo leistis insuliną. Pirmą kartą po ilgų metų ji jautėsi sveika. Deja, po mėnesio kairiojoje akyje atsirado kraujavimas ir su ja matė tarsi pro raudoną filtrą, rašė thesun.co.uk.
„Naiviai tikėjausi, kad tai praeis, bet galų gale nuvykau pas gydytoją ir jis paaiškino, kad tai yra komplikacija, žinoma kaip ankstyvoji diabetinė retinopatija, dažnai pasireiškianti sergant diabetu. Jeigu man nebūtų atlikta operacija, būčiau apakusi.
Nukentėjo ir mano kita akis. Kai tvarkiau dukters kambarį, jaučiau kaip mano kitą akį užpildo kraujas, nieko nemačiau ir buvau siaubingai išsigandusi. Pakviečiua savo partnerį Davidą, kuris ir nuvežė mane į ligoninę“, – prisiminė Lisa.
Vis dėlto nelaimės tuo nesibaigė. Prieš keletą metų moters kojos pradėjo tinti dėl skysčių susikaupimo. Gydytojas įspėjo, kad tai inkstų nepakankamumo simptomas. Viskas įvyko dėl to, kad Lisa tinkamai negydė savo ligos.
„Kiek anksčiau šiais metais sužinojau, kad mano kasa taip pat nustojo funkcionuoti. Man buvo pasakyta, kad be dvigubos transplantacijos artimiausioje ateityje galiu mirti.
Jaučiausi tokia pikta, kad neprisižiūrėjau sveikatos, bet mano šeima, o taip pat ir mama, kurios būklė šiek tiek pagerėjo, mane palaiko ir net nekaltina.
Man tik liūdna, kad prireikė tiek daug laiko, kol supratau, koks gyvenimas yra brangus ir labai tikiuosi, kad turiu dar vilties savąjį gyventi toliau“, – sakė ji.
