Medikų teigimu, kas trečias insultas įvyksta dėl neteisingo prieširdžių virpėjimo gydymo.
Žmonėms, kuriems diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, rizika patirti insultą padidėja net iki 6 kartų, todėl būtina užtikrinti prevencinį jo gydymą kraują skystinančiais vaistais.
Nors pernai naujausi kraują skystinantys medikamentai buvo pradėti kompensuoti Lietuvoje, kol kas inovatyviausia insulto prevencija gali būti taikoma tik labai mažam pacientų skaičiui.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė sako, kad inovatyvių vaistų atėjimas į Lietuvą – jau didelis žingsnis į priekį, tačiau reikia užtikrinti sklandesnį prienamumą.
„Inovatyvi medicina padarė didelį proveržį ne tik onkologijoje, bet ir daugelyje kitų medicinos sričių. Mokslo pažanga labai prisidėjo ir prie insulto gydymo progreso, ir prie jo prevencijos. Tačiau svarbu, kad nauji gydymo metodai ne tik pasiektų Lietuvą, bet ir būtų prieinami mūsų pacientams. Jei siekiame esminio proveržio gerinant Lietuvos pacientų sveikatą, reikia atsižvelgti į europines rekomendacijas“, – sako A. Gaižauskienė.
Didžiausia nauda pacientui – mažėja rizika patirti insultą
Nepaisant mokslo pažangos, Lietuvoje ilgą laiką prieširdžių virpėjimą turintiems pacientams buvo skiriami klasikiniai kraujo krešėjimą slopinantys vaistai – vitamino K antagonistai. Toks gydymas sukeldavo itin daug sunkumų dėl dozės parinkimo ir jos monitoravimo.
„Šio vaisto dozė kiekvienam pacientui yra individuali ir priklauso nuo jo genetinių ypatybių bei mitybos. Tokiems pacientams reikalinga nuolatinė mityba, kurios nekintančią dalį sudarytų žali vaisiai ir daržovės – vitaminas K, kurį klasikinis gydymas užblokuoja“, – sako gydytoja kardiologė Nora Kupstytė-Krištaponė.
Insulto prevencijai skiriant klasikinius vaistus, sudėtinga ne tik užtikrinti, kad pacientas laikysis taisyklingos mitybos, bet ir atrasti reikalingą geriamųjų vaistų dozę. Pacientams privaloma kas mėnesį įvertinti kraujo krešėjimo rodiklius.
Dėl proceso sudėtingumo didelė dalis pacientų yra pasmerkti gyventi su nepakankamu vaistų poveikiu, padidinančiu insulto riziką, arba atsiranda tikimybė juos perdozuoti, taip sukeliant kraujavimo grėsmę.
Prieš dešimtmetį atsiradę inovatyvūs kraują skystinantys geriamieji vaistai – naujieji geriamieji antikoaguliantai – žymiai palengvino ne tik pacientų kasdienybę, bet ir gydytojų darbą. Vienas didžiausių jų privalumų, kad pacientui nereikia koreguoti mitybos ir vaistą dozuoti pagal kraujo tyrimus.
„Dabar galima nustatyti dozę skirtingiems vaistams pagal paciento amžių, svorį ir inkstų funkciją. Jokių kontrolinių tyrimų pacientui nebereikia – tokie pasiekimai nesulyginami su klasikiniais vaistais“, – apie inovatyvius vaistus pasakoja gydytoja kardiologė.
Naujosios kartos preparatų atradimui buvo ištirta daugiau ne 200 tūkst. medžiagų, o procesas truko net 10 metų. Jų nauda prevenciniam insulto gydymui, lyginant su senos kartos vaistais, akivaizdžiai matoma – sumažėjo mirtinų kraujavimų ir kraujavimo į smegenis rizika, juos paprasta dozuoti, yra mažiau sąveikų su maistu ar kitais medikamentais.
Kodėl apsauga nuo insulto pacientui kainuoja?
Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas inovatyvūs vaistai yra pirmo pasirinkimo ir gydymo gairėse nurodoma, kad šiems vaistams turi būti teikiama pirmenybė. Lietuvoje tokia praktika nėra taikoma dėl griežtų kompensavimo sąlygas ribojančių kriterijų, todėl skiriami tik nedaugeliui.
Naujausi preparatai kompensuojami tiems, kurie negali vartoti senųjų geriamųjų antikoaguliantų arba kuriems nepavyko sureguliuoti kraujo krešumo per tam tikrą laikotarpį.
„Net ir reguliariai tikrinant kraujo krešumus ir koreguojant dozes klinikiniuose tyrimuose, pacientai, vartojantys senuosius vaistus, lieka žymiai didesnėje pavojingų komplikacijų rizikoje, lyginat juos su pacientais, vartojančiais inovatyvius preparatus. Jau vien tai įrodo, kad būtina skirti naujausius vaistus“, – tikina medikė.
Gydytojos teigimu, jei pacientas nėra priskiriamas tai grupei, kuriai nauji vaistai kompensuojami, vienintelis kelias – susimokėti už naujausią gydymą pilną kainą.
„Daugelis jų pasiryžta mokėti už gydymą patys. Gydymas yra skiriamas visam likusiam gyvenimui, todėl žmonės supranta, kad didelę dalį pinigų vaistams tektų skirti kiekvieną mėnesį“, – teigia N. Kupstytė-Krištaponė.
Prevencinis insulto gydymas naujausiais vaistais gali užtikrinti gerą gyvenimo kokybę ir apsaugoti pacientus nuo labai grėsmingų komplikacijų.
Kada įtariamas prieširdžių virpėjimas?
Prieširdžių virpėjimo priežasčių spektras platus, tačiau dažniausiai pasitaiko tiems pacientams, kurie serga hipertenzine širdies liga, ilgą laiką kentėjo nuo padidėjusio kraujospūdžio arba dėl genetinių ypatybių.
Gydytojos kardiologės teigimu, jei žmogus jaučia neritmišką širdies plakimą ar pajunta, kad atsirado dusulys, krūtinės virpėjimas – reikia užčiuopti pulsą.
„Tais atvejais, kai širdies susitraukimų dažnis nėra didelis, pacientas aritmijos gali ir nepajusti, tačiau pajutus neritmišką pulsą, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako N. Kupstytė-Krištaponė.
Diagnozavus prieširdžių virpėjimą, reikia užtikrinti kraują skystinančių vaistų vartojimą, kad pacientas būtų apsaugotas nuo insulto.
Gydytojos teigimu, šie vaistai taip pat svarbūs tiems, kuriuos dėl prieširdžių virpėjimo ištiko insultas. Tokiu atveju padidėja pakartotinio insulto rizika ir kraują skystinantys vaistai veikia kaip antrinė prevencija.
