Statistika rodo, kad 69 proc. suaugusiųjų nuo 35 iki 44 metų prarado bent vieną nuolatinį dantį dėl negydyto karieso, nelaimingo atsitikimo, dantenų ligos, nepavykus sugydyti šaknies kanalo, ar kitų priežasčių. Be to, iki 74 metų amžiaus 26 proc. suaugusiųjų prarado visus savo nuolatinius dantis.
20-30 metų žmonės į gydytoją odontologą dažniausiai kreipiasi norėdami įgyti galimybę drąsiai šypsotis, kai dantys neestetiški, su tarpais, ar norėdami atstatyti dėl įvairių priežasčių prarastus dantis.
Vietoj įprasto gydymo – netikėtas odontologo verdiktas
Iškritusi danties plomba 27-erių metų Aistei nekėlė jokio nerimo. Tačiau vizitas pas odontologą ją kaip reikiant suglumino. Verdiktas – danties išsaugoti nebeįmanoma.
„Gydytojas pasiūlė dvi galimybes – arba gydyti danties šaknų kanalus ir dėti karūnėlę siekiant išsaugoti dantį, arba iš karto sriegti implantą. Visiškai negalėjau numanyti, kad mano amžiaus jau reikės galvoti apie tokius dalykus. Pasidomėjau kainomis, rizikomis ir galiausiai nusprendžiau dėti implantą“, – pasakoja jauna mergina.
26-erių Lina pasakojo, kad jau prieš metus du jos dantis pakeitė implantai.
„Nuo vaikystės dantys nuolat gesdavo, odontologo bijodavau ir vengdavau lankytis. Galiausiai reikėjo ištraukti du dantis. Implantavimą atidėjau – šios procedūros baimė tuo metu buvo didelė. Vėl pas odontologą apsilankiau praėjus daugiau nei metams. Tuomet jau buvo pradėjęs tirpti kaulas. Pasirinkau implantus nesvarstydama kitų variantų ir nelaukiant didesnių komplikacijų. Šį kartą apsispręsti buvo paprasčiau, nes baimę gerokai sumažino pokalbis su gydytoju“.
Rimtas komplikacijas lemia neatidumas
Kauno implantologijos centro gydytojos odontologės Vaidotės Razukevičienės teigimu, jauni žmonės dantų sveikatai skiria per mažai dėmesio. To priežastis gali būti tai, kad jie net nesitiki, kad iki 40-ties, ar net 30-ties praras vieną ar daugiau dantų. Net jau ištraukus dantį ir planuojant implantaciją, būna atvejų, kai pacientai delsia ir apsilanko pas gydytoją praėjus metams ar dar vėliau nuo danties pašalinimo. Per tokį laikotarpį padidėja komplikacijų tikimybė, gydymui gali prireikti daugiau laiko ir papildomų procedūrų.
„Praradus vieną, ar daugiau dantų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus. Atvykus gydytis laiku, nuosavas kaulas yra neaptirpęs ir dažnai galima iš karto implantuoti dantį be kaulo augmentacijos ar kitų papildomų procedūrų“, – komentavo V.Razukevičienė.
Pasak V.Razukevičienės, jei dėl paradontozės, traumos, delsimo atstatyti dantį, ar kitų priežasčių, kaulas yra nutirpęs, norint užtikrintų kokybišką ir ilgalaikį dantų funkcionavimą, gali prireikti papildomų procedūrų.
„Gydyti ar implantuoti ir protezuoti stipriai pažeistą dantį būtina dėl šių priežasčių: visų pirma, subalansuojama ir paskirstoma kramtymo jėga, padedanti išsaugoti gretimus dantis. Taip pat išvengiama sąkandžio pokyčių, išsaugomas dantenų kontūras ir paskirstoma apkrova kaului, apsaugant jį nuo tirpimo, išlaikoma ar pagerinama kramtymo funkcija, sumažinama tikimybė apatinio smilkininio žandikaulio sąnario problemoms atsirasti, pašalinami estetiniai trūkumai“, – vardijo V.Razukevičienė.
Koją kiša gydymo baimė
V.Razukevičienės teigimu, bene dažniausia delsimo priežastis – baimė gydytis. Didžiausia motyvacija galėtų būti supratimas, kad su dantų gydymu susijęs delsimas visada lemia sudėtingesnes procedūras, o taip pat ir ilgesnį gydymo laiką bei kainą.
Visgi specialistai pastebi, kad daugėja pacientų, kurie domisi sveikata, šiandieninėmis gydymo galimybėmis bei puikiai sugeba įvertinti pasekmes, jei gydymas atidedamas.
„Po konsultacijos ir pirminio gydymo supratau, kokia baimės ir delsimo gydytis kaina, – pasakoja Luknė. – Didžiausias reguliarių vizitų pas odontologą privalumas tai, kad nebeliko priežasčių bijoti procedūrų, kurių anksčiau neišvengdavau nuolat atidėliodama vizitus“.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų duomenimis, reguliariai besilankantys pas odontologą patiria mažiau išlaidų dantų gydymui. Profesionali burnos higiena, profilaktinė patikra, neuždelstas gydymas padeda išsaugoti sveikesnius dantis, išvengti papildomų odontologinių procedūrų ir sutaupyti.