Nenaudingu organu vadinamas apendiksas turi baltymą, kuris atlieka svarbų vaidmenį Parkinsono ligos vystymesi. Retais atvejais šis baltymas gali ištrūkti ir patekti į virškinamąjį traktą, o tada per kūną nukeliauti į smegenis.
Mokslininkai iš Švedijos ištyrė beveik 1 mln. 700 tūkst. žmonių, kurie buvo vyresni nei 50 metų ir atrado, kad tų asmenų, kurių apendiksas išoperuotas, patyrė 19,3 proc. mažesnį pavojų susirgti Parkinsono liga.
Manoma, kad taip nutiko dėl alfa-sinukleino baltymo, randamo apendikse, kuris žudo žmonių, sergančių neurodegeneracine liga, smegenų ląsteles. Tai gali sukelti drebulį ir sunkumų vaikštant. Tyrėjai šį baltymą rado 46 žmonių apendiksuose iš 48.
Kadangi apendikso pašalinimas, kad būtų užkertamas kelias Parkinsono ligai, skamba ne itin realistiškai, tyrimų rezultatai gali paskatinti vaistų, kurie atakuotų alfa-sinukleino baltymą, sukūrimą tam, kad sustabdytų neurodegeneracinės ligos vystymąsi.
„Nepaisant to, kad apendiksas yra laikomas nereikalingu organu, jis atlieka svarbų darbą mūsų virškinamojo trakto imuninėje sistemoje, reguliuojant žarnyno bakterijų struktūrą ir dabar, kaip rodo naujojo tyrimo rezultatai, Parkinsono ligoje.
Normalu, kad tas baltymas yra apendikse, tačiau jam patekus į smegenis, galima susirgti šia neurodegeneracine liga“, – naujienų portalui „Daily Mail“ teigė viena iš tyrimo autorių, gyd. Viviane Labrie.
Vis daugėja įrodymų, kad neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga, prasideda žarnyne, kurį specialistai vadina „antrosiomis smegenimis“ dėl daugybės ląstelių, vadinamų neuronais, randamų ir smegenyse.
Be to, pastarieji tyrimai su graužikais atskleidė, kad šis alfa-sinukleino baltymas geba keliauti iš virškinamojo trakto ilga nervine ląstele iki pat smegenų. Apendiksas netgi gali paskatinti šį procesą, nes jis paveikia žarnyne esančias bakterijas, kurios yra svarbios baltymo kaupimui ir judėjimui.
Taigi, šis atradimas yra ypatingai svarbus asmenims, gyvenantiems kaimuose, kur jiems dėl pesticidų poveikio gali padidėti grėsmė susirgti neurodegeneracine liga.
Vis dėlto reikia atlikti ir daugiau tyrimų, nes Parkinsono liga gali kilti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, smegenyse.
