Procedūros metu neurochirurgai implantuoja naujos kartos stimuliatorių kairėje kaklo-krūtinės srityje po oda. Gydytojai neurochirurgai antradienį tokius prietaisus implantavo 4 pirmiesiems Kauno klinikų pacientams. Du iš jų – vaikai.
Neurologijos klinikos Epileptologijos sektoriaus vadovė profesorė Milda Endzinienė neabejojo, kad tai itin džiugi Lietuvai diena, kurios laukta daugelį metų.
Šis metodas 1997 metais pradėtas taikyti JAV, o Lietuva yra viena paskutiniųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje pacientams nebuvo prieinamas toks gydymas.
Pagrindinė priežastis – tai brangus metodas, kurio kaina siekia keliolika tūkstančių eurų. Ji apima ir personalo apmokymą. Po ilgai užtrukusių diskusijų pagaliau šis metodas buvo įteisintas Lietuvoje ir apmokamas valstybės lėšomis.
Lietuvai leista įsigyti 20 komplektų, iš kurių 12 teko Kauno klinikoms. Vien šioje gydymo įstaigoje yra 40 kandidatų, kuriems toks metodas gali būti taikomas.
Gydytoja neurologė, Epilepsijos centro vadovė dr. Giedrė Gelžinienė pasakojo, kad šį stimuliatorių galima palyginti su geriau žinomu širdies elektrostimuliatoriumi. Pooperacinis laikas yra kelios dienos.
Laukia ilgas stebėjimo laikas. Pirmasis pacientų apsilankymas pas medikus numatytas po dviejų savaičių. Po pusmečio jau bus matyti tikrasis vaizdas.
Pacientas ir pats galės reguliuoti prietaiso veikimo stiprumą. Jo veikimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vidurkis – 5-7 metai.
Pasak profesorės M.Endzinienės, Lietuvoje yra apie 22 tūkst. sergančiųjų epilepsija, iš jų ketvirtadalis – vaikai. Trečdaliui pacientų gydymas vaistais yra neveiksmingas.
Kauno rajono gyventoja Edita labai laukė dienos, kai jos 24 metų sūnui Titui bus galima atlikti tokią operaciją.
„Sužinoję apie šį gydymo būdą dar laukėme apie trejus metus“, – pasakojo moteris. Vaikinas pirmą priepolį patyrė maždaug prieš dešimt metų.
„Tai ne sūnaus, o visos šeimos liga, nes niekada negali žinoti, kas gali atsitikti“, – kalbėjo Edita.
Priepoliai pasireikšdavo po kiekvieno patirto streso. Tuo tarpu praeiviams dažniausia susidarydavo įspūdis, kad jaunuolis girtas ar apsvaigęs nuo kvaišalų.
Dėl ligos kauniečiui kilo sunkumų dėl mokslo ir darbo, jis negalėjo vairuoti automobilio ir net negalvojo apie savo šeimos sukūrimą.
„Sūnus tikino nenorintis niekam būti našta“, – tokios sprendimo priežastį nurodė moteris. Su naujuoju gydymo metodu visa šeima sieja labai dideles viltis.
Stimuliatoriaus implantacijas atlikęs gydytojas neurochirurgas Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas atskleidė, kad sunkiausia operacijos dalis – apsukti nervą spirale.
„Visos strukūros yra labai mažos“, – kalbėjo gydytojas.
Nervas pasiekiamas atlikus vos 3 centimetrų ilgio pjūvį paciento kakle. Pirmoji operacija vyko dvi valandas, tačiau įprastai užtenka valandos. Komplikacijų ar atmenimo tikimybė – ne didesnė negu kitų intervencijų atveju.
