Raimundas Venckus, Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas
Dauguma žmonių pasakytų, kad pažįsta bent vieną vyrą, kuriam nustatytas prostatos vėžys. Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyresniems kaip 50 metų vyrams. Kas ketvirtas prostatos vėžiu sergantis ligonis miršta. Kol kas dar nėra visiškai aiškus prostatos vėžio atsiradimo mechanizmas.
Pastebėta, kad prostatos vėžiu dažniau serga vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo šia liga. Jei keletas giminės moterų sirgo krūties vėžiu būdamos jaunesnės negu 40-ies, gali būti, kad palikuoniai paveldės mutavusį geną. Tuomet vyrai gali atsidurti padidėjusios prostatos vėžio rizikos grupėje.
Pastebėta, kad kai kurių etninių grupių atstovai, pavyzdžiui, afroamerikiečiai, dažniau serga prostatos vėžiu. Tarp Azijos vyrų prostatos vėžys – reta liga. Gausus riebus gyvulinės kilmės maistas bei šviežių daržovių ir vaisių trūkumas didina prostatos vėžio riziką.
Prostatos vėžys dažniausiai nustatomas atliekant PSA testą. Tuomet pacientui skiriama transrektalinė prostatos biopsija, kurios metu gauti prostatos audinio gabalėliai ištiriami patologinės histologijos laboratorijose. Prostatos audinio gabalėliuose radus auglio ląstelių diagnozuojamas prostatos vėžys.
Kai liga yra ankstyvos stadijos, jokių juntamų simptomų nebūna. Dažniausiai nustatomos neišplitusio prostatos auglio formos (apie 80 proc. atvejų). Tuomet svarbiausia parinkti saugų ir mažiausiai žalingą gydymo būdą. Yra keli galimi gydymo būdai:
Aktyvus stebėjimas. Jei prostatos vėžys nustatomas labai ankstyvos stadijos, t.y. kai navikas yra tik pačioje liaukoje ir nesukelia jokių simptomų, nebūtina skirti jokio gydymo. Taip daroma todėl, kad vėžys prostatoje dažnai auga labai lėtai, nesukeldamas jokių sveikatos problemų ir neturėdamas reikšmės gyvenimo trukmei.
Prostatos vėžio gydymas gali sukelti šalutinių nemalonumų – impotenciją, šlapimo nelaikymą, kurie daug labiau pablogina gyvenimo kokybę negu pats ankstyvasis prostatos vėžys.
Jei gydytojai pataria neskirti jokio gydymo, tuomet pacientas nuolat stebimas. Taigi gydytojai, esant ankstyvai vėžio stadijai, gali patarti stebėti, kaip vystysis vėžinis procesas, o ne iškart siūlyti operaciją ar spindulinį gydymą.
Ligoniams būtina PSA kontrolė kas 3–4 mėnesius, o prostatos biopsiją reikia atlikti kasmet. Jei prastėja PSA testo rezultatai, didėja auglys ar nustatomos agresyvesnės auglio formos, reikia gydymo.
Radikali prostatektomija – visiškas prostatos pašalinimas kartu su sėklinėmis pūslelėmis. Esant vėžio išplitimo rizikai pašalinami ir dubens limfmazgiai. Prieš 30 metų pasaulyje paplito prostatos pašalinimo būdas per pjūvį pilve (laparatomija).
Tuomet tai buvo pagrindinė operacija pašalinant prostatą su augliu. Nuo 1991 metų prasidėjo laparoskopinių operacijų era urologijoje – atlikta pirmoji laparoskopinė inksto pašalinimo operacija. Prieš 15 metų paplito laparoskopinė radikali prostatektomija.
Laparoskopija – operacijos metodas, kai instrumentai įstumiami į pilvo ertmę per siaurus tuščiavidurius vamzdelius. Laparoskopinė radikali prostatektomija – tai prostatos ir sėklinių pūslelių (jei būtina, ir dubens limfmazgių) pašalinimas per keletą nedidelių pjūvių pilve. Po tokios operacijos ligonius vargina mažesni skausmai, mažiau pooperacinių žaizdos komplikacijų, reikia trumpiau gydytis ligoninėje. Įrodyta, kad po apatinės laparatomijos apie 15 proc. padidėja kirkšnio išvaržų, o laparoskopinė dubens chirurgija kirkšnio išvaržų vystymuisi įtakos neturi.
Operacijos metu naudojama optinė sistema, todėl, nepaisant mažo pjūvio, chirurgas mato ryškų tris kartus didesnį vaizdą. Tai leidžia geriau kontroliuoti kraujavimą per operaciją, tiksliau identifikuoti anatomines dubens struktūras. Optinės sistemos leidžia operuoti nestandartinio kūno sudėjimo ligonius, kuriuos operuoti tradiciškai daug rizikingiau. Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriuje jau prieš ketverius metus pradėtos laparoskopinės radikalios prostatektomijos operacijos. Jų jau atlikta per 120.
Būtina pažymėti, kad ligoniai išvyksta namo 2–3 dieną po operacijos, vaikščioti pradeda jau kitą dieną. Turtingose pasaulio valstybėse kaip tolimesnė laparoskopinės chirurgijos šaka plinta robotinė chirurgija. Šių operacijų metu operuoja chirurgas, o jam padeda sukurtos robotinės asistuojančios sistemos, kurios leidžia maksimaliai sumažinti galimas komplikacijas.
JAV 95 proc. prostatos pašalinimo operacijų atliekama naudojant operacinius robotus. Malonu pažymėti, kad vis dažniau Lietuvoje diskutuojama apie šias technologijas. Tai labai aktualu vyrams.
Daugumai jų po operacijos lytinis gyvenimas gali sutrikti, t.y. išsivystyti lytinė impotencija. Impotencija – erekcijos išnykimas, dėl to nebegalima atlikti lytinio akto. Prostatos vėžio atveju ji išsivysto po radikalios prostatektomijos, radioterapijos, hormonoterapijos. Tai ypač slegia jaunesnio amžiaus pacientus. Apie dešimtadalį vyrų po operacijos nelaiko šlapimo.
Klaipėdos universitetinė ligoninė – Vakarų Lietuvos prostatos vėžio gydymo centras. Čia kiekvienas naujai nustatytas prostatos vėžio atvejis aptariamas daugiadiscipliniame konsiliume, kiekvienam ligoniui rekomenduojamas geriausias gydymo planas. Ligoninė turi visą įrangą, reikalingą gydyti visų stadijų prostatos vėžį.
