Laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas sako, kad moterys turi daugiau prakaito liaukų nei vyrai, bet prakaituoja visi. Tiesa, vyrų prakaito kvapas labiau jaučiamas.
Prakaitavimas, priduria gydytojas, natūrali organizmo reakcija, kurios metu kūnas vėsinasi, valosi – pašalinamos organizme susidariusios toksinės medžiagos, druskos, išsiskiria suvartotų produktų kvapai.
A. Unikauskas išskiria veiksnius, kurie dirbtinai padidina prakaitavimą:
– alkoholis – jis suklaidina smegenis. Joms atrodo, kad kūnas kaista, todėl siunčia signalus organizmui, kad reikia vėsintis. Odos kraujagyslės išplečiamos, prasideda prakaitavimas, kad garuojant prakaitui vėstų oda, o grįžtantis vėsesnis veninis kraujas vėsintų ir visą kūną. Vanduo smegenims tokio efekto nesukelia.
– Sintetinės medžiagos „nekvėpuoja“, neatiduoda į aplinką šilumos, yra nelaidžios. Kūnas kaista ir vėsinasi – išskiria daugiau prakaito.
– Vaistai nuo slogos ar peršalimo, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino ir oksimetazolino. Jos abi skirtos nosies gleivinės kraujagyslėms sutraukti, kai sloguojate. Nors atrodo, kad turėtų būti sausas visas kūnas, įvyksta atvirkščiai.
M. Bylaitė-Bučinskienė įspėja, kad gausus prakaitavimas be jokios priežasties gali būti ir rimtos patologijos požymis: „Ypač naktinis prakaitavimas – tai gali būti pirmas cukrinio diabeto požymis. Taip pat pasveikus po bronchito, plaučių uždegimo, prakaitavimas bus ilgesnis.
Taip pat jis gali būti vėžinių susirgimų pranašas, pavyzdžiui, limfomos. Jei keletą naktų be jokios priežasties iš eilės atsikeliate šlapi ir jaučiate bendrą silpnumą, reikėtų susimąstyti, kad galbūt laikas kreiptis į gydytoją.“
Pasak jos, prakaitas savaime yra bekvapis, tačiau jam kvapą suteikia ant odos esančios bakterijos. „Prakaito kvapui įtakos gali turėti ir vartojami vaistai, ir su maistu suvalgomi prieskoniai. Žinoma, kvapas priklauso ir nuo amžiaus – juk kūdikis irgi prakaituoja. Liaukos, kurios suaktyvėja lytinės brandos metu, turi kvapą, nes ten yra ir riebalų, ir riebiųjų rūgščių“, – tikina M. Bylaitė-Bučinskienė.
Dažniausiai prakaitui sustabdyti ar kvapui paslėpti naudojamos priemonės – dezodorantai ir antiperspirantai, kuriuos, sako profesorė, žmonės dažnai supainioja.
„Dezodorantai suteikia malonesnį kvapą. Tai kvapiklis, kurio užduotis sukurti arba sūrią, arba rūgštinę aplinką tam, kad bakterijos negalėtų augti. Antiperspirantus rekomenduojama naudoti tada, kai yra tikrai gausus prakaitavimas.
Dažniausiai jų sudėtyje yra metalo druskų, o vienos populiariausių – aliuminio druskos. Būtent aliuminio druska padengia pažasties paviršių, nueina į prakaito liaukų kanalus ir juos susiaurina – tada prakaitavimas ne toks stiprus ir gausus“, – teigia ji.
Pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, labai gausus prakaitavimas būdingas 3 procentams visos populiacijos ir tokiu atveju reikėtų rinktis specialius antiperspirantus, parduodamus vaistinėse, atsižvelgti į jų kokybę.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį – kuo prakaitavimo problema didesnė, tuo didesnė turėtų būti ir aliuminio koncentracija produkte. Vaistinėse dažniausiai parduodami kokybiški ir saugūs dezodorantai, bet jautrumas yra individualus – galite būti alergiškas sudedamosioms dalims“, – kalba specialistė.
Sklandantys mitai apie dezodorantų ir antiperspirantų sąsają su onkologinėmis ligomis, anot profesorės, klaidingi: „Šie gandai nepagrįsti. Kadangi šiuos klausimus dažnai girdžiu iš pacientų, seku mokslinius tyrimus – mokslininkai neranda patvirtinimo, kad antiperspirantai yra blogis.“
Gydytoja sako, kad bijodami dezodorantų sudėties, pacientai kartais imasi patys namuose gaminti prakaitavimą mažinančias priemones, tačiau jų poveikis – ribotas.
„Tai paplitę ir gana efektyvų pėdų odai. Tačiau reikia nepamiršti, kad namuose gamintos priemonės greitai genda ir, deja, iš praktikos žinau, kad ne taip gerai veikia. Praktikoje taip pat labai efektyvios botulino toksino injekcijos, kurios blokuoja liaukas, kad neišskirtų prakaitas. Priklauso nuo žmogaus, bet dažniausiai šis būdas prakaitavimo problemą išsprendžia net 6–8 mėnesiams“, – tikina M. Bylaitė-Bučinskienė.
Gausus prakaitavimas gali būti ne tik fizinė, bet ir psichologinė problema, o dėl prakaitavimo stresą patiriantiems žmonėms specialistė pataria mintis nukreipti kitur.
„Būna žmonių, kurie turi daug užslėptų neurozių, baimių. Baimė suprakaituoti – žinoma neurozė. Kuo labiau bijai, tuo daugiau prakaituoji. Mūsų problema, kad per daug galvojame. Fizinis aktyvumas padeda psichinei sveikatai“, – sako gydytoja ir pataria apsilankyti sporto klube.
Parengė Gertrūda Stripeikytė
