Moteris atvėrė širdį, jog sunkiai serga 61-erių sutuoktinis Bronius, o jai sunku rasti bendrą kalbą su VšĮ Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoju Alfredu Maželiu. Sutapimas ar ne, bet istorija pradėjus domėtis žurnalistams, sunkaus ligonio ir jį slaugančios šeimos problemos išsisprendė labai greitai.
Nesusipratimas išsisprendė
Iš vienkiemio į Telšius atvykusi S. Monstvilienė pasakojo, kad jos vyras guli Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje. Moteris nuogąstavo, kad sutuoktinis jau tuoj tuoj bus išrašytas, o Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėn esą jo nepriims. Taip bent, kaip sakė S. Monstvilienė, akis į akį jai pareiškęs Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas A. Maželis.
Susisiekus su A. Maželiu telefonu, jis teisinosi nesupratęs, ko nori S. Monstvilienė. Vyr. gydytojas tvirtino manęs, jog pacientas B. Monstvilas gydosi namuose, ir pasiūlęs kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į ligoninę.
Iš žurnalistės išgirdęs, kad ligonis guli Regioninėje Telšių ligoninėje, kur buvo operuotas, A. Maželis pakeitė nuomonę.
„Su S. Monstviliene nesusikalbėjome, tegul ji iš gydančio Telšių ligoninės gydytojo pasiima siuntimą ir ligonį priimsime toliau slaugyti Varniuose“, – patikino vyr. gydytojas.
Vienkiemyje nėra patogumų
Kaip guodėsi Stanislava, vyras seniai pasiligojo, todėl teko atsisakyti gyvulių. Anksčiau augino pienines karves. Dabar iš ūkio liko tik 20 ha pievų. Suaugęs sūnus ūkininkauja atskirai.
Vienkiemyje gyvenantys sutuoktiniai Monstvilai patogumų namuose per gyvenimą neįsirengė, naudojasi lauko tualetu, o vandenį tenka semti iš šulinio.
S. Monstvilienė skundėsi, kad krosnis griūna, tad troboje nėra ne tik vandens, bet ir šilumos.
Tokiomis sąlygomis, Stanislavos nuomone, neįmanoma slaugyti iš lovos nesikeliančio ligonio. Tad suprantamas moters noras, kad sunkiai sergantis vyras gautų geriausią priežiūrą specializuotoje įstaigoje.
Ligonis neišlipa iš lovos
Ligoninės palatoje gulintis Bronius su ašaromis akyse kalbėjo, kad net ant kito šono jam per sunku apsiversti. Išlipti iš lovos – jokių šansų.
Pagal dokumentus B. Monstvilas – I grupės invalidas, jam nustatytas 15 proc. bazinis darbingumo lygis.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius B. Monstvilui nustatė specialųjį nuolatinės slaugos ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijų poreikį nuo 2018-07-19 iki 2020-07-18.
Patyrė begalę operacijų
Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Sigitas Matulaitis pritarė, kad pacientą slaugyti vienkiemyje, kuriame nėra elementarių sąlygų, be galo sudėtinga.
Kaip skundėsi pats pacientas, tą patį patvirtino ir jį gydantis Chirurgijos skyriaus vedėjas S. Matulaitis. Sausio mėnesį Bronius operuotas dėl žarnyno nepraeinamumo, gegužės mėnesį patyrė insultą (smegenų infarktą).
Paralyžiuotas Bronius į Telšių ligoninę buvo atvežtas iš Varnių ligoninės dėl kraujavimo iš šlapimo pūslės, operuojant rastas centimetro dydžio akmenukas.
Chirurgo nuomone, kadangi praeityje pacientui daryta ne viena operacija, gali būti, kad teks jam gyventi su suformuotu vamzdeliu.
Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas S. Matulaitis pagal paciento būklę mano, kad jam gali būti taikoma paliatyvi slauga ligoninėje iki gyvenimo galo.
Netrukus vedėjas išskubėjo rašyti pacientui siuntimą į Varnių ligoninę, o išvykimo iš Telšių ir atvykimo į Varnius klausimus patikėjo ligoninės socialinei darbuotojai.
Išspręstos sunkaus ligonio problemos
Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Birutė Kiburienė stebėjosi, kad paciento artimieji problemoms spręsti į pagalbą kviečia žurnalistus. Jos teigimu, ligoninė turi tam skirtą specialistę – socialinę darbuotoją Reginą Navickaitę, kuri derina reikalus.
Iš tikrųjų bekalbant suskambo socialinės darbuotojos R. Navickaitės telefonas.
Po pokalbio R. Navickaitė pranešė gerą žinią – Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje atsilaisvino vieta ir netrukus B. Monstvilas ligoninės transportu bus išvežtas.
Tai išgirdusi S. Monstvilienė nudžiugo. Iki tol moteris savo iniciatyva kiekvieną dieną važinėjo iš Varnių seniūnijos į Telšius lankyti vyro. Nors Bronius norėjo važiuoti namo, kur, kaip sakoma, ir sienos padeda, žmona jį įtikino, kad geriausia bus specialistų priežiūra.
Paklausus, kad gal sutuoktinis, kaip ir ji, valgo smėlį, Stanislava papurtė galvą. „O man smėlis padeda – išgydė nuo visokių baisių ligų“, – patikino ji.
Paklausus, ar nesunku kiekvieną dieną važiuoti iš Varnių į Telšius ir atgal, S. Monstvilienės atsakymas nustebino. Ji pareiškė, kad Telšių ligoninės personalas neva atsisakęs prižiūrėti ligonio pragulas. Tad moteris priversta kiekvieną dieną su vairuotoju sūnumi keliauti pas ligoninėje besigydantį vyrą, tepa jį tepalais ir pan.
Tai išgirdusi Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnioji slaugytoja B. Kiburienė nesutiko. „Ligoninėje pacientams suteikiame visokeriopą pagalbą, taip pat rūpinamės ir pragulomis“, – užgarantavo medikė. Kaip bebūtų, sergančiu vyru rūpinasi ir šeima, ir medikai.
