Europos mastu skaičiai gali atrodyti nedideli, bet tai vis vien kelia didžiulį nerimą. 2016-aisiais m. tymais susirgo 5 273 asmenys, tai parodo, kad sergančiųjų skaičius išaugo beveik 8 kartus. Tokia yra visos Europos statistika.
Tuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės agentūra pateikia duomenis, kad Europos Sąjungai ir Europos Ekonominei Bendrijai priklausančiose šalyse tymais nuo 2017 m. rugsėjo 1 iki 2018 m. rugpjūčio 31 dienos nustatyti 13 tūkst. 547 tymų atvejai, iš kurių 9 tūkst. 364 patvirtinti laboratoriniais tyrimais. Mirčių nustatytos 38.
Specialistų manymu, sergamumas visoje Europoje galėjo padidėti dėl įsivyravusio klaidingo požiūrio į vakcinas, mat pasklido mitas, kad skiepai gali sukelti autizmą, todėl sumažėjo besiskiepijančių skaičius.
„Žmonės, esantys prieš skiepus, labai strategiškai pasinaudojo internetu ir socialinėmis grupėmis. Manoma, kad šiuo metu yra 400 internetinių svetainių, o kai į paieškos lauką įvedate žodį „vakcina“, jūs norite to ar ne, bet tarp rezultatų gali pateikti ir šias svetaines“, – internetiniam puslapiui iflscience.com pasakojo Teksaso Vaikų ligoninės vakcinos plėtros centro direktorius Peteris Hotezas.
Asmenys, kurie nusprendžia neskiepyti savo vaikų, kelia pavojų tiek savo, tiek kitiems vaikams, kurie negali būti paskiepyti, nes yra per jauni arba jų imuninė sistema per silpna dėl, pavyzdžiui, taikomos chemoterapijos.
Skiepai yra susiję su „kolektyviniu imunitetu“ – tai teorija, kai tam tikras žmonių skaičius turi atsparumą tam tikrai ligai ir negali būti nešiotojais, o susirgus keliems individams liga negali plisti, nes neturi kur.
Taigi, visa bendruomenė gali būti apsaugota nuo ligos tik tada, kai yra paskiepijama pakankamai didelė dalis gyventojų. Kalbant apie tymus, kadangi šia liga galima lengvai užsikrėsti, reikia, kad nuo tymų pasiskiepytų 90-95 proc. gyventojų. Deja, kai kuriose Europos vietose pasitaiko ir net 30 proc. nevakcinuotų žmonių.
„Atsisakydami skiepytis, žmonės pamiršta, kad Amerikoje per metus nuo tymų miršta nuo 400 iki 700 gyventojų. Tai siaubinga, nes ši liga plinta žaibišku greičiu“, – pridūrė P.Hotezas.
Daugiau informacijos apie tymus
Kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) savo internetiniame puslapyje ulac.lt rašo, tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
„Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes.
Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas“, – pabrėžė ULAC.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Pasak jų, tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus.
