Endoskopiniai tyrimai: ar jie privalo būti nemalonūs?

2018 m. spalio 30 d. 10:30
Lrytas.lt
Šiandienis gyvenimo tempas, greitojo maisto kultūra, vaistų vartojimas bei nuolatinis stresas – vis dar opi problema Lietuvoje. Daugeliu atvejų skrandžio ar žarnyno ligos būtų laiku nustatytos ankstyvos stadijos, jeigu kiekvienas bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą.
Daugiau nuotraukų (4)
Tačiau vien mintis apie endoskopinį tyrimą atbaido daugelį pacientų. Apie tai, kam reikalingi endoskopiniai tyrimai ir kaip išvengti nemalonių pojūčių juos atliekant, kalbamės su Kaune įsikūrusios klinikos „Biofirst“ gydytojais.
Kodėl reikia tirtis skrandį ir žarnyną, net jei jaučiamės neblogai?
Diskomfortas duobutėje, nevirškinimo jausmas, pykinimas ar rėmens graužimas – vieni dažniausių nusiskundimų, kuriuos siejame su netinkamu maisto pasirinkimu. Deja, anot klinikos „Biofirst“ gyd. gastroenterologės Elžbietos Rambynienės, panašūs simptomai ne visada reiškia trumpalaikį sunegalavimą: „Esama įvairių simptomų, liudijančių apie viršutinio virškinamojo trakto patologiją, – skausmingumas, pykinimas, nevirškinimo jausmas, rėmens graužimas, ankstyvas sotumo jausmas, skausmingas rijimas, kąsnio jausmas gerklėje ir t.t.
Ignoruojant ar nesureikšminant minėtų simptomų, laiku nesikreipiant į gydytoją, galimos įvairios ligos komplikacijos. Su jomis susiduria jau stacionaro gydytojai. Tai gali būti kraujavimas iš opų, jų prakiurimas, virškinamojo trakto susiaurėjimas, onkologinis procesas ir kiti. Stemplės uždegimo, gastroezofaginio refliukso, opaligės ir panašias viršutinio virškinamojo trakto dalies bėdas gastroenterologai įveikia gana sėkmingai.
Tačiau gyd. gastroenterologė Rasa Makarevičienė pažymi, kad ypač klastinga ir sunki patologija skrandyje – vėžys: „Taip yra todėl, kad tik apie 6 proc. onkologinių pacientų pradinėse ligos stadijose jaučia aliarmo simptomus. Tai mažakraujystė, rijimo sutrikimai ar vėmimas krauju.
Deja, žarnyno vėžys (užimantis antrąją vietą tarp vėžinių ligų apskritai) irgi neretai spėja metastazuoti dar prieš diagnozės nustatymą. Todėl tiek gastroskopiją (skrandžio endoskopiją), tiek kolonoskopiją (žarnyno endoskopiją) pravartu atlikti ir profilaktiniais tikslais.“
Ar galima išvengti nemalonių pojūčių endoskopinių tyrimų metu?
Nors daugeliui vien mintis apie skrandžio ir (ar) žarnyno tyrimą endoskopu kelia šiurpą, gyd. E.Rambynienė teigia, kad bijoti nebėra ko: „Klinika „Biofirst“ yra viena iš nedaugelio vietų, kur tiek gastroskopiją, tiek kolonoskopiją galima atlikti su nejautra. Ši praktika jau seniai ir sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Taikant intraveninę nejautrą nemalonūs pojūčiai išnyksta – pacientas trumpam užmigdomas, o po tyrimo pabudinamas gana greitai.“
Anot gyd. R.Makarevičienės, tyrimo trukmę nulemia ir medicininės įrangos parametrai: „Kadangi „Biofirst“ klinikoje dirbame su itin patikima japoniška videosistema „Olympus Evis Exera III“, diagnostika ir visa darbo eiga vyksta greičiau ir sklandžiau.
Pavyzdžiui, gastroskopija gali užtrukti vos 3–6 minutes, priklausomai nuo diagnostinių manipuliacijų poreikio. Ekrane matomas itin ryškus vaizdas leidžia aptikti net labai ankstyvas onkologinių ligų užuomazgas. Todėl net jeigu skrandžio ir (ar) žarnyno tyrimas ir yra nemalonus (nors neskausmingas), jis netrunka labai ilgai. Tikrai ne visi pacientai pageidauja nejautros, nors jos bijoti neverta.“
Nosies, nosiaryklės bei gerklaryklės tyrimas endoskopu – pažangiausia diagnostika.
Nors endoskopinius tyrimus yra įprasta sieti su epigastriumo problemomis, vaizdinės diagnostikos priemonės palengvina ir LOR pacientų apžiūrą. Anot gydytojo otorinolaringologo med. mokslų daktaro Vykinto Liutkevičiaus, endoskopiją galima pasitelkti diagnozuojant tiek ūmines, tiek lėtines nosies, nosiaryklės, burnaryklės, gerklaryklės ir gerklų ligas, kurios negydomos gali turėti rimtų pasekmių: „Negydant lėtinės slogos ar lėtinio rinosinusito galimas uoslės praradimas, akiduobės ląstelyno uždegimas ar pūlinys, galvos smegenų dangalų uždegimas ar galvos smegenų pūlinys.
Negydomos lėtinės nosiaryklės ir gerklės gleivinės uždegimas gali progresuoti iki piktybinio naviko atsiradimo, o jo gydymas gali gerokai pabloginti paciento gyvenimo kokybę. Todėl pas otorinolaringologą svarbu lankytis profilaktiškai bent kartą per metus.
Ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ausų nosies ir gerklės ligomis, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Intensyviai balsą naudojantiems pacientams bei rūkantiems didesnė rizika susirgti lėtinėmis gerklų ligomis bei gerklų vėžiu.
Tokie pacientai gali skųstis svetimkūnio ar nuolatiniu kąsnio pojūčiu ryklėje ar gerklėje, išliekančiu balso prikimimu, sutrikusiu rijimu ar net dusuliu. Didžiausias „Olympus Evis Exera III“ sistemos pranašumas – galimybė anksti diagnozuoti vėžinius ir ikivėžinius pakitimus gleivinėse. Endoskopinio tyrimo bijoti neverta, nes jo metu nepatiriama didelio diskomforto; vietinė gleivinės nejautra nebūtina. Tyrimo metu perteikiamus vaizdus pacientas gali stebėti monitoriuje, klausytis gydytojo pateikiamų paaiškinimų.“
Kliniką „BIOFIRST“ rasite adresu: Studentų g. 37, Kaunas.
Registracijos telefonas: +370 686 40115.
Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt,
el. paštas: info@bioklinika.lt.
endoskopiniai tyrimaityrimai^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.