„Turiu bipolinį sutrikimą. Sekdavosi, kai būdavo pakili būsena. Bet staiga puldavau į visišką depresiją – negalėdavau vaidinti, dalyvauti laidose, o talentas lyg išgaruodavo“, – atvirauja Auksinį scenos kryžiaus apdovanojimą pelnęs aktorius M. Repšys.
Anot jo, tokie staigūs nuotaikų pokyčiai privesdavo prie varginančių kraštutinumų.
„Kai būdavo ta „geroji“ fazė, žaisdavau šachmatais, skaitydavau knygas, nuo 5 val. ryto mokiausi groti fortepijonu, o 7 val. jau eidavau į paskaitas. Buvau lyg pamišęs, išgyvendavau tikrą maniakinę fazę. Vėliau turėjau tokį studentą, kuris sugebėdavo keltis 5 val. ryte ir mokytis vokiečių kalbos. Visi jį palaikė, sakė „šaunuolis, turi valią“. O už poros mėnesių vaikinas nusižudė“, – apie pavojingą ligą pasakoja M. Repšys.
Anot jo, bipolinis sutrikimas ir pačiam kėlė mintis apie savižudybę, todėl specialistų pagalba buvo neišvengiama: „Buvau prie slenksčio. Pas specialistus nuvedė draugai ir šeima. Dabar žinau, kad jei yra problema, ją gali spręsti tik profesionalai, nereikia užsiimti savigyda. Sergant vėžiu juk nesigydai žolelėmis. Dabar gyvenu su vaistais ir gyvenu kokybiškai. Gal man ne taip gerai seksis kurti. Bet būsiu su savo šeima.“
Visas patirtys aktorius jau baigia sudėti į savo pirmąją autorinę knygą „Heraklio išpažintis“ apie šlovę, nuopuolius ir meilę.
„Rašyti man – didelis malonumas. Be to, norisi kalbėti apie psichologinius sutrikimus. Sirgti cukriniu debetu – negėda, tačiau apie psichines ligas vis dar nekalbame drąsiai. O jos juk labai dažnos ir kartais net baisesnės už fizines“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Kultūringai su Nomeda“ sako M. Repšys.
Parengė Gabija Kavaliauskaitė
