Tačiau Meeli Glükmann, „SYNLAB Lietuva“ laboratorinės medicinos gydytoja, sako, kad savavališkai nustatyti sau diagnozės ar išbraukti glitimo iš dietos nevertėtų.
„Grūdų produktai yra svarbus skaidulų, baltymų bei amino rūgščių, B grupės vitaminų, folio rūgšties ir mineralų, tokių kaip kalis, magnis, fosforas, geležis, cinkas, šaltinis.
Nors per didelis jų suvartojimas apsunkina organizmą, kasdien grūdinių produktų neturėtų vartoti tik tie žmonės, kuriems yra diagnozuota liga, vadinama celiakija arba glitimo netoleravimas“, – teigia M.Glükmann.
Liga, lydinti visą gyvenimą
Celiakija yra lėtinė autoimuninė plonosios žarnos gleivinės liga, kurią sukelia maistas ir produktai iš kviečių, rugių, miežių ir avižų.
„Grūduose esantys baltymai savo sudėtyje turi gliadino, kuris sukelia autoimuninę reakciją, sukeliančią lėtinį uždegimą plonosios žarnos gleivinėje. Atsiranda žarnų gaurelių pažeidimų ir jie neretai pradeda nykti“, – pasakoja M.Glükmann.
Pasak gydytojos, per plonosios žarnos gleivinę žmogaus organizmas pasisavina reikalingas maisto medžiagas. Kai plonoji žarna yra pažeista, žmogaus organizme atsiranda maisto medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas.
Celiakijai būdingi simptomai yra lėtinis viduriavimas, išsekimas, vidurių pūtimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, burnos opos, plaukų slinkimas (alopecija), odos bėrimas bei kai kurie neurologiniai sutrikimai.
Sergantieji turi genetinį polinkį
Celiakija paprastai suserga žmonės, turintys genetinį polinkį į šią ligą. Nustatyta, kad viena iš celiakijos paplitimo augimo priežasčių Vakarų šalyse pastaruosius tris dešimtmečius gali būti priedų, tokių kaip mikrobinės kilmės transglutaminazės, emulsiklių ir kita, naudojimas maisto pramonėje.
„Celiakija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. 58–77 proc. atvejų ši liga pasireiškia nuo šešto mėnesio iki dvejų metų amžiaus, kai į vaiko racioną įtraukiami glitimo turintys maisto produktai. Didesnę 5–10 proc. riziką susirgti turi žmonės, kurių artimieji serga celiakija. Suaugusiųjų tarpe moterys šia liga suserga 2–3 kartus dažniau ne vyrai“, – sako M.Glükmann.
Vaikams, turintiems genetinį polinkį į celiakiją, galima atitolinti ligos pasireiškimą, juos ilgiau maitinant motinos pienu, o produktus iš kvietinių, ruginių, miežinių ir avižinių miltų į racioną įvedant vėliau.
Svarbu anksti diagnozuoti
Kūdikiams ir mažiems vaikams ligos pradžia pirmiausia pasireiškia virškinimo sutrikimais, vidurių pūtimu, pilvo skausmais, vėmimu, kūdikiai nepriauga reikiamo svorio. Mažiems vaikams ilgesnį laiką nediagnozuota liga gali sukelti sunkius virškinimo, augimo ir vystymosi sutrikimus.
„Ligai progresuojant, be virškinamojo trakto sutrikimų, atsiranda kitų simptomų. Angliavandenių ir riebalų malabsorbcija lemia svorio mažėjimą, bendrą nuovargį ir energijos trūkumą. Dėl geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 malabsorbcijos gali pasireikšti mažakraujystė ir hemoglobino lygio mažėjimas, dėl B grupės vitaminų trūkumo – neurologiniai sutrikimai. Kalcio ir vitamino D malabsorbcija sukelia kaulų retėjimą. Trūkstant magnio ir kalcio padažnėja raumenų mėšlungiai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti vitamino K trūkumas, dėl kurio gali atsirasti kraujo krešėjimo sutrikimų, kartais prasidėti kraujavimas“, – teigia M.Glükmann.
Celiakija gali būti diagnozuota atlikus kraujo tyrimus – ligos atveju kraujyje randama plonosios žarnos gleivinę pažeidžiančių specifinių antikūnų. Kiekvienas norintis gali atlikti ir genetinį polinkio į celiakiją tyrimą. Beveik 95 proc. celiakija sergančių ligonių genetiniai tyrimai yra teigiami.
Reikalinga griežta dieta
„Diagnozavus celiakiją, vienintelis būdas palengvinti simptomus – laikytis dietos be glitimo. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir laikomasi griežtesnės dietos, tuo greičiau pagerėja žarnyno gleivinė ir išnyksta ligos simptomai. Pasireiškusios ligos atveju simptomai išnyksta per keletą savaičių. Laikui bėgant, vėl įsisavinami vitaminai ir mineralai, išnyksta nuovargis, mažakraujystė ir kiti simptomai. Laikantis griežtos dietos, žarnyno gleivinė visiškai atsistato per porą metų, gerėja kraujo tyrimų rezultatai“, – teigia M.Glükmann.
Negalima valgyti makaronų, manų kruopų, sausainių, pyragėlių, tortų ir kt. Neretai grūdų randama pieno produktuose, tepamuose sūriuose, įvairiuose konservuose, mėsos gaminiuose, dešrose (pavyzdžiui, virtoje dešroje) ir saldumynuose.
Leidžiami maisto produktai yra grikiai, kukurūzai, soros, ryžiai bei be glitimo pagaminti kepiniai, duonos traškučiai ir sausainiai. Galima vartoti sūrį, varškę, kefyrą, kiaulieną, jautieną, žuvį, kepenis, kiaušinius, bulves, morkas ir kitas daržoves. Taip pat leidžiama vartoti uogas ir vaisius.
Celiakija sergantis žmogus turi reguliariai atlikti tyrimus. Laboratorijos specialistas ar gydytojas gali įvertinti maistinių medžiagų buvimą ar trūkumą organizme bei patarti šiuo klausimu.
