Jeigu vaikui pasireiškė šie simptomai, nedelskite: tai gali išgelbėti gyvybę

Žmonės tai žino ir todėl diagnozė „meningokokas“ daug kam skamba kaip nuosprendis.

Tačiau daugiau kaip 80 proc. tėvų, turinčių jaunesnius nei 5 metų vaikus, nežino, kokie yra ankstyvieji meningokokinės B tipo infekcijos požymiai, jais laiko jau pažengusią ligą rodantį bėrimą ir susirūpina, kai jau gali būti per vėlu.

Tai parodė šį rugsėjį tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą gyvybei pavojinga B tipo meningokokine infekcija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje šia liga užsikrečia apie 80 žmonių, o kas dešimtas užsikrėtęs miršta.

Didžiausia rizika užsikrėsti B tipo meningokokine infekcija yra vaikams iki 5 metų.

Šiemet Meningokokinė B tipo infekcija jau pasiglemžė 3 gyvybes. Du iš jų buvo maži vaikai. Šį pavasarį nuo meningokokinės infekcijos mirė Santaros klinikose gydytas pusantrų metų vaikas. Vėliau grėsminga infekcija nusinešė ir trimetės iš Šiaulių gyvybę.

Jeigu vaikas nepaskiepytas, labai svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus, kad ligą būtų galima laiku diagnozuoti.

Kaip parodė šį rugsėjį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų, auginančių jaunesnius nei 5 metų vaikus, apklausa net 82,3 proc. tėvų ankstyvuoju meningokokinės infekcijos simptomu laiko odos bėrimą raudonomis dėmėmis. Tai – vadinamasis hemoraginis odos bėrimas, kuris nustatomas prie išbertos odos vietos prispaudus skaidrų švarų stiklą. Jeigu oda aplinkui bėrimą pabąla, o paraudimas vis tiek neišnyksta, tai yra specifinis meningokokinės B tipo infekcijos simptomas.

Tačiau „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja dr. Elena Šopytė įspėjo, kad šis požymis rodo ligą jau įgavus pagreitį ir kilusį rimtą pavojų paciento gyvybei. Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai yra kitokie.

Didžioji dalis apklaustųjų teisingai įvardijo, kad karščiavimas – vienas pagrindinių ankstyvųjų šios ligos požymių, tačiau ne vienintelis E.Šopytė sakė, kad susirgus meningokokine B tipo infekcija turi pasireikšti ne tik karščiavimas, bet ir kiti simptomai.

„Iki 39 laipsnių vaikui sukilusi temperatūra nėra kažkokia utopija. Kiekvieną dieną susiduriu su atvejais, kai girdžiu, kad vaikas karščiuoja, bet laksto ir griauna namus. Toks vaikas meningokoku neserga ir vien aukšta temperatūra meningokoko nerodo.

Susirūpinti reikia, kai vaiką apima bendrai bloga savijauta. Meningokokas yra staigiai prasidedanti liga. Vaikas staiga pasidaro ligoniu“, – paaiškino E.Šopytė.

Tik 10 proc. apklaustų mažus vaikus auginančių tėvų žinojo, kad vienas ankstyvų meningokokinės B tipo infekcijos simptomų be karščiavimo yra ir šaltos galūnės. Tik apie trečdalis tėvų ankstyviems simptomams priskyrė galvos skausmą ir vėmimą.

Pastebėjus šiuos simptomus reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė yra brangi.

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, tik pusė žmonių žino, kad meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 24 valandas. 43 proc. mažų vaikų turinčių tėvų mano, kad liga progresuoja per 3 valandas.

„Per pirmas 3 valandas nuo sukarščiavimo tyrimai neparodys, kokia liga vaikas susirgo. Tėvams svarbu nepanikuoti, pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą.

Kai karščiavimas atslūgsta, tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. Svarbu stebėti, ar vaistais numušus temperatūrą, savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų.

Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus reikėtų kreiptis praėjus 4-5 valandoms po pirmo sukarščiavimo – tuomet tyrimai jau galėtų parodyti karščiavimo priežastį“, – pataria Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė.

Net ir taikant moderniausias gydymo priemones mirštamumas nuo šios klastingos ligos yra labai didelis, o pasveikusieji nuo žaibinės meningokokinės infekcijos patiria sunkių ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių, tokių kaip galūnių amputacijos, smegenų pažeidimai, klausos praradimai. Patikimiausia meningokokinės B tipo infekcijos prevencijos priemonė yra skiepai. Apklausos duomenys rodo, kad tai žino 78,4 proc. visų apklaustųjų ir 87,3 proc. tėvų, kurių vaikai jaunesni nei 5 metų amžiaus bei 96,7 proc. motinystės atostogose esančių mamų.

Šiemet valstybė ėmėsi priemonių nuo meningokokinės B tipo infekcijos apsaugoti kūdikius – nuo liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d. Tiesa, tai nedidelė dalis vaikų, patenkančių į didžiausios rizikos grupę. Vyresnių vaikų tėvai turi galimybę apsaugoti savo vaikus paskiepydami juos savo lėšomis.

ULAC duomenimis, šiemet sausio-liepos mėnesiais savomis lėšomis nuo meningokokinės B tipo infekcijos buvo paskiepytas 10 tūkst. 321 asmuo. Lietuvoje skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos pradėti 2014 m. – nuo to laiko savomis lėšomis paskiepyta per 46 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais pasiskiepijusių asmenų skaičius didėja.

Visgi kai kurie tėvai vengia skiepyti vaikus, nes internete randa informacijos, neva vakcinacija sutrikdo vaikų raidą ar net sukelia autizmą.

Dr. E.Šopytė griežtai tai paneigė. Esą skiepų naudą pagrindžia daugybė tyrimų. O pasireiškę raidos sutrikimai gali būti tik sutapimas. Juk kaip tik tuo metu, kai vaikai skiepijami nuo įvairių ligų, labiausiai ir vystosi ir jų raida. TAd jeigu yra kokių nors raidos sutrikimų, jie taip pat paprastai pasireiškia tuo metu.

Be to, pasak gydytojos, meningokoko vakcina, priešingai nei manoma, nesukelia ligos.

„Meningokoko vakcina vadinama negyva. Tai reiškia, kad ji pati sukelti ligos niekada negali“, – patikslino medikė.

Ar ši vakcina yra visam gyvenimui, daktarė negalėjo atsakyti, nes dar nepraėjo 50-70 metų nuo jos sukūrimo.

Atlikta gyventojų apklausa paskatino surengti šviečiamąją iniciatyvą „Vaiko ateitis – mano rankose“. Ja siekiama atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį į tai, jog svarbu gilinti žinias apie meningokokinę B tipo infekciją bei naujausias ligos prevencijos galimybes.

Prie iniciatyvos prisijungusios visuomenėje žinomos mamos – Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, Vaida Rimiškienė, Renata Jampolskė – įsiamžino nuotraukose su savo vaikais. Kadangi vėlyvasis meningokikinės infekcijos požymis yra bėrimas raudonais taškeliais, fotografijose įamžintos mamos ir jų vaikai tokius taškelius piešė dažais.

Iniciatyvoje dalyvaujančios šeimos supranta, kad vaikai patys rinksis savo ateitį, tačiau svarbiausia, jog šios pasirinkimo galimybės neatimtų liga. Mamos rankose yra galimybė pasirūpinti ligos prevencija ir apsaugoti savo vaiką.

Prie šviečiamojo projekto taip pat prisijungė Berta Garuckė (tinklaraštis „Cukrinis avinėlis“), Ieva Arnauskienė (tinklaraštis „Two makes six“), Donata Juškė (tinklaraštis „Ponas Leonas“), Anastazja Ulanovska (tinklaraštis „Medvilniukas“), Rūta Mackevičiūtė (lietuviško mados prekės ženklo „Coocoomos“ kūrėja“).

Šių šeimų fotografijos darbų paroda pristatoma Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, o vėliau apkeliaus Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.

Šviečiamosios iniciatyvos partneriai – „Mamų radijas“ ir sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.