Nors vis daugiau moterų suserga šia onkologine liga, ji dar nereiškia mirties nuosprendžio. Laikui bėgant atsiranda vis veiksmingesnių krūties vėžio gydymo metodų.
Statistikos duomenys byloja, kad krūties vėžiu suserga dvigubai daugiau moterų ir vyrų nei prieš 30 metų. Kas tai lemia?
Kad susidaro ir aptinkama vis daugiau piktybinių krūties vėžio auglių, pirmiausia susiję su išaugusia gyvenimo trukme, galbūt geresniais ankstyvojo atpažinimo metodais ir nesveiku gyvenimo būdu.
Esama ir gerų žinių: dabar nuo krūties vėžio miršta mažiau žmonių nei prieš dešimt metų. Dabar galima auglius anksčiau nustatyti ir veiksmingiau gydyti.
Gyvybę gali išgelbėti tik nuolatinis krūtų apžiūrėjimas ir mažiausiai vienas vizitas pas moterų gydytoją, kad jis atliktų ankstyvuosius šios ligos tyrimus.
Ir apie tokio apsilankymo svarbą byloja skaičiai: kas septinta aštunta moteris kartą savo gyvenime suserga krūties vėžiu. Šią onkologinę ligą pastebėjus anksčiau, esama geresnių galimybių pagyti. Gali pakakti chemoterapijos ir amputacijos.
Bet ir pačios moterys turėtų bent kartą per mėnesį atidžiai apžiūrėti ir ištyrinėti vietas aplink krūtis. Ypač tinkamas laikas po menstruacijų, nes tuomet krūtinės audiniai yra ypač minkšti.
Svarbu atkreipti dėmesį į krūtų spenelius: ar jie tos pačios formos, vienodo aukščio, ar nepasirodo skysčio?
Kokio amžiaus moterys turi būti itin budrios?
Rizika susirgti krūties vėžiu tyko ne tik bet kokio amžiaus moterų, bet ir vyrų. Žengiant į brandesnį amžių, nuo 45 metų vėžio rizika gerokai padidėja. Veikiausiai dėl to kaltas gyvenimo stiliaus ir didesnio polinkio su amžiumi susirgti vėžiu derinys. Būtent krūties vėžio riziką didina ir hormoniniai veiksniai.
Kodėl į senesnį organizmą vėžys prasiskverbia greičiau nei į jaunesnį?
Vėžys – tai nesveikas organizmo ląstelių, kurios nekontroliuojamos dalijasi ir dauginasi, pokytis. Dėl paveldimųjų ląstelių savybių pokyčių gali susidaryti auglys, kuris įstengia išplisti į aplink esančius audinius ir juos sunaikinti.
Vėžio ląstelės per kraują ir limfmazgius gali pasklisti po visą kūną. Bet vis dar nėra žinoma, kodėl kai kurie žmonės suserga vėžiu, o kai kurie – ne.
Šios ląstelių dalijimosi klaidos atsiranda dažnai atsitiktinai ir su amžiumi jų daugėja. Kuo senesni tampame, tuo daugiau ląstelių dalijimosi vyksta organizme. Ir tuomet yra didesnė rizika, kad atsiras klaida ir ji bus perduodama toliau.
Nesveikas gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholis, nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas – metams bėgant gali palikti savo pėdsakų žmogaus organizme. Hormonų būklė ir greičiausiai paveldėtas rizikos genas taip pat vaidina savo vaidmenį.
Kokią įtaką turi hormonai?
Atsakymas į šį klausimą susijęs su daugeliu mitų, bet kai kurios aplinkybės patvirtintos moksliškai. Dabar žinoma, kad hormoniniai veiksniai gali turėti įtakos krūties vėžiui, nes augliai yra dažnai jautrūs hormonams.
Atrodo, kad reikšmės turi ir tai, ar moteris per savo gyvenimą ilgai patyrė menstruacijų ciklo sąlygotus estrogenų svyravimus ir naudojo sintetinį hormoną progestiną.
Todėl moterys, kurios, būdamos jaunos mergaitės, labai anksti patyrė menstruacijas, o brandesnio amžiaus būdamos vėlai patyrė menopauzę, dažniau suserga krūties vėžiu.
Be to, kuo dažniau moteris pastoja ir kuo ilgiau žindo kūdikį, tuo rečiau suserga krūties vėžiu.
Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas gali kiek padidinti krūties vėžio riziką. Bet šį faktą bent jau statistiškai sušvelnina tai, kad kontraceptinės tabletės apsaugo nuo kitų vėžio rūšių.
Ar pavojinga pakaitinė hormonų terapija esant klimakterinio periodo negalavimams?
Ji vienareikšmiškai padidina krūties vėžio riziką, net jei ji nėra labai ryški. Dėl to pakaitinė hormonų terapija turėtų būti tokia trumpa ir tokiomis mažomis dozėmis, kaip tik įmanoma. Ir tik tuomet, kai klimakterinis periodas suteikia moteriai daug problemų.
Kai kurios gyventojų grupės krūties vėžiu suserga dažniau nei kitos. Ar gimimo vieta turi reikšmės?
Seniai žinoma, kad šalis, kurioje gimstama, gali būti lemtinga. Vakarų šalių moterys, kaip antai Europos ir JAV, suserga dažniau nei azijietės. Bet šis pasakymas tinka tik su apribojimais.
Azijos šalių moterų, emigravusių į JAV, studija atskleidė, kad iš pradžių jos turėjo nedidelę krūties vėžio riziką. Bet po kelių azijiečių moterų kartų krūties vėžio susirgimų skaičius pasiekė amerikiečių moterų rodiklius.
Vėžio riziką galimai padidina vakarietiškas gyvenimo būdas. Be to, polinkis į vėžį gali būti paveldimas. Vadinasi, esama ir genetinių veiksnių, kuriais vienos gyventojų grupės skiriasi nuo kitų. Maždaug 10 proc. sergančiųjų krūties vėžiu turi geno mutaciją, kuri neatspari krūties vėžiui.
Didžiausia rizika tyko labai mažos ir veikiau nežinomos tautų grupės – žydų aškenazių. Jie kilo iš Europos, bet dabar pasklidę po visą pasaulį.
Šios tautų grupės moterys dažnai patiria BRCA1 ir BRCA2 genų mutaciją, kuri gerokai padidina riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Ši mutacija santykinai dažnai paliečia Islandijos moteris.
Pavojingi yra ne tik BRCA1 ir BRCA2 genai, esama dar ir kitų, kurie gali lemti krūties vėžio riziką. Ne visi jie demaskuoti ir jų poveikis veikiausiai mažesnis nei BRCA genų. Ir ne kiekviena rizikos geno turėtoja suserga.
Moterims patariama atlikti genetinį tyrimą, jei šeimoje dažnokai pasitaikydavo krūties vėžys. Pavyzdžiui, trys moterys susirgo šia onkologine liga ar dvi ir viena jaunesnė nei 51 metų. Arba jei šeimoje yra viena moteris, sirgusi krūties ir kiaušidžių vėžiu.
Toms, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų, nėra lengva įveikti didesnės vėžio rizikos baimę. To, matyt, nepajėgė ir Holivudo superžvaigždė Angelina Jolie.
Atlikus sudėtingą genetinį tyrimą paaiškėjo, kad viena gražiausių pasaulio moterų, tikėtina, dėl genų gali susirgti krūties vėžiu. Todėl A.Jolie ryžosi abiejų krūtų ir kiaušidžių pašalinimo operacijai.
Drastiškas ar teisingas sprendimas?
Tai – kiekvienos moters apsisprendimas.
Serga ir garsenybės
* 2005-aisiais Australijos dainininkei Kylie Minogue (49 m.) buvo pašalintas krūties auglys. Po šios informacijos garsiosios atlikėjos tėvynėje nepaprastai išaugo išankstinių krūties vėžio tyrimų skaičius.
* 2008 m. populiaraus televizijos serialo „Seksas ir miestas“ žvaigždė Cynthia Nixon (52 m.) pranešė, kad prieš dvejus metus jai buvo aptiktas piktybinis auglys.
* Jos motina nugalėjo krūties vėžį, kai S.Nixon buvo dvylika metų. Serialo žvaigždė prisipažino, jog visuomet manė, kad ši onkologinė liga palies ir ją.
* 2006-aisiais JAV muzikos atlikėja Sheryl Crow (56 m.) buvo gydoma nuo krūties vėžio. Dainininkė įkūrė „Sheryl Crow Imaging Center“, kuris skatina atlikti ankstyvojo krūties vėžio atpažinimo tyrimus.
* Amerikiečių atlikėja Anastacia (49 m.) krūties vėžiu sirgo du kartus – 2003 ir 2013 m. Jai buvo pašalintos ir vėl atkurtos abi krūtys. Skausminga, bet, kaip sako Anastacia, ji vėl jaučiasi moterimi.
* Prancūzijos kino žvaigždė Brigitte Bardot (83 m.) XX a. septintajame dešimtmetyje dėl savo pikantiškų kūno formų buvo sekso simbolis. Devintajame dešimtmetyje B.Bardot susirgo krūties vėžiu. Ji buvo pirmoji viešai prabilusi apie savo onkologinę ligą.
Vėžys neturi būti draudžiama tema – tokia buvo Prancūzijos kino dievaitės nuostata.
Krūties vėžys – ir vyrų liga
* Vyrai krūties vėžiu serga daug rečiau. Vokietijoje ši onkologinė liga per metus paliečia 700 vyrų, moterų – 70 tūkst.
* Vyrams krūties vėžys dažnai diagnozuojamas per vėlai. Taip nutiko ir Vokietijos TV laidos „Vokietija ieško super-žvaigždės“ dalyviui, šlagerių atlikėjui Normanui Langenui (33 m.).
Maudydamasis po dušu jis dešinėje krūtinės dalyje aptiko sukietėjimą. Bet N.Langenas mėnesių mėnesius nesikreipė į gydytoją. Jo baimė ir nerimas vis didėjo, nes daugelis jo giminaičių buvo sirgę onkologine liga.
Jam buvo atlikta sėkminga auglio šalinimo operacija.
* Vyrų krūtinės audinys storesnis, dėl to vėžys aptinkamas vėlai. Be to, jis blogai nustatomas mamografijos metu. Kita vertus, vyrai nežino, į kokį specialistą turėtų kreiptis.
* Patariama kreiptis į moterų daktarą ginekologą. Šios srities medikai yra labiausiai patyrę krūties vėžio atvejais.
* Vyrų krūtinės vėžio rizikos veiksniai – amžius (nuo 70 metų pavojus padidėja), pasikeitęs hormonų lygis dėl antsvorio, fizinio aktyvumo stygiaus, didelio alkoholio kiekio, nesveikos mitybos.
* Dėl spontaniškų geno mutacijų ir paveldėtų krūties vėžio genų taip pat gali atsirasti auglys.
Krūties vėžio simptomai:
* Ankstyvomis stadijomis kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.
* Pažengusio vėžio simptomai – sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų.
* Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas, kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, oda virš naviko tampa panaši į citrinos žievelę.
