Tačiau specialistai įspėja, kad iš tiesų ši liga su dermatologija neturi nieko bendra, bet turi didžiulį poveikį sergančiojo gyvenimo kokybei.
Todėl kasmet spalio 1-ąją, per Pasaulinę dilgėlinės dieną, primenami šios ligos požymiai, o sergantieji raginami nepasiduoti gėdai, kurią ji sukelia: šiandien gydymas jau yra.
Bėrimas migruoja ir keičia savo formą
Pasak Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Anželikos Chomičienės, dilgėlinė yra varginanti liga, kuri gali būti ūmi arba, jei liga trunka ilgiau nei šešias savaites, lėtinė. Apie ketvirtadalį ūmios dilgėlinės atvejų pereina į lėtinę ligos formą.
Atpažinti dilgėlinės simptomus nėra sudėtinga. Dauguma žmonių gyvenime yra turėję kontaktą su dilgėlėmis ir prisimena, kad toje vietoje oda patinsta, parausta, ją pradeda niežėti ar deginti. Dilgėlinės bėrimas atrodo panašiai – įvairiose kūno vietose ant odos atsiranda pūkšlės.
„Išskirtinis dilgėlinės požymis, kad bėrimas yra trumpalaikis – labai dažnai galima net pamatyti, kaip jis atsiranda.
Paprastai per parą bėrimas išnyksta. Pūkšlės gali būti labai įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų ir didžiulių dešimties centimetrų plotų, jos gali būti apvalios, netaisyklingos formos, susiliejančios, tačiau svarbiausia, kad jos gali keisti savo vietą. Kitaip tariant, bėrimas keičiasi, migruoja iš vienos vietos į kitą.
Taip pat keičiasi ir pūkšlių dydis bei forma. Labai dažnai kartu atsiranda gleivinių tinimas, pavyzdžiui, ištinsta lūpa, vokas ar liežuvis.
Ūmią dilgėlinę galima vadinti labai dažna liga – jos patirtį turi kas ketvirtas žmogus. Lėtine dilgėline serga iki vieno procento populiacijos. Pastaroji ligos forma bjauri tuo, kad gali tęstis metų metus ar dešimtmečius ir neigiamai veikia dilgėline sergančių žmonių gyvenimo kokybę“, – pasakojo A.Chomičienė.
Pasak medikės, daugiau nei pusės dilgėlinės atvejų priežasties nustatyti nepavyksta. Nors šią ligą žmonės pirmiausiai sieja su alergija, alergija labai dažnai nėra jos priežastis.
Dilgėlinės priežastys: nuo infekcijos iki genų mutacijos
Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Rūtos Vėbrienės teigimu, ūminę dilgėlinę dažnai sukelia ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų arba virškinamojo trakto infekcija, rečiau – hepatitas A ir B.
Pietų kraštuose, kur populiaru valgyti termiškai neapdorotą žuvį, dilgėlinė būna susijusi ir su apvaliųjų kirmėlių infekcija. Organizmui apsivalius nuo infekcijos, paprastai išnyksta ir odos bėrimai.
Mokslinių tyrimų duomenimis, 63 proc. pacientų, patyrusių ūminę dilgėlinę, įtarė, kad bėrimas buvo susijęs su maistu, tačiau tik 1 iš 109 atvejų pavyko patvirtinti. Vaikams alergija maistui kaip bėrimo priežastis patvirtinama dažniau – iki 15 proc.
Apie 9 proc. atvejų ūminė dilgėlinė yra susijusi su medikamentų vartojimu. Dilgėlinės simptomus taip pat gali sukelti kraujospūdį reguliuojantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (pavyzdžiui, aspirinas).
Lėtinę dilgėlinę išprovokuoja įvairūs fiziniai veiksniai: šaltis, spaudimas, šiluma, saulės spinduliai, trintis, vibracija, taip pat kūno temperatūros padidėjimas dėl fizinio krūvio ar emocinio susijaudinimo, kontaktas su įvairiomis išorės medžiagomis, vandeniu. Paprastai odos bėrimai po fizinio poveikio atsiranda, ten, kur oda buvo paveikta.
Dar viena lėtinės dilgėlinės priežastis – autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema nuosavus audinius klaidingai atpažįsta kaip svetimus ir su jais kovoja.
Tokia reakcija gali išsivystyti dėl skydliaukės funkcijos sutrikimų ir autoimuninių skydliaukės ligų, I tipo cukrinio diabeto, reumatoidinio artrito.
Dažna lėtinės dilgėlinės priežastis – helicobacter pylori bakterija, kuri siejama su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Lėtiniu infekcijos židiniu gali būti net sugedę dantys.
„Dažnai pacientams kyla klausimas, ar dilgėlinę gali sukelti stresas. Daugelis gydytojų tam pritartų. Žmogaus nervinė sistema gali aktyvuoti imuninę sistemą ir putliąsias ląsteles per nervines skaidulas, ir išskirdama biologiškai aktyvias medžiagas (nervinius signalus perduodančias molekules).
Mokslininkai, nagrinėję sergančiųjų lėtine dilgėline psichinę sveikatą, nustatė, kad šie asmenys dažniau patiria nerimą, serga depresija, yra kankinami nemigos ir pan. Vis dar išlieka diskusija: ligonių patiriamas stresas yra ligos priežastis ar pasekmė“, – teigė R.Vėbrienė.
Kodėl kuo greičiau reikia kreiptis į specialistą
Pasak Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Lauros Malinauskienės, nors dilgėlinės priežasčių yra labai daug ir visų ištirti net neįmanoma, visgi per biologinius savireguliacijos mechanizmus atitaikius tinkamą gydymą, kai slopinamas procesas, kurio metu atsiranda bėrimai, daugiau nei 80 proc. pacientų įmanoma išgydyti, likusiems galima gerokai palengvinti simptomus.
„Pacientams taikomas gydymas gali būti labai įvairus – nuo vienos iki keturių tablečių per dieną ar net kraujo valymo, kai kraujas filtruojamas specialiu aparatu.
Taigi daliai žmonių simptomai numalšinami greitai, tačiau kitiems reikia sudėtingesnio gydymo, todėl kartais užtrunkama, kol jis atitaikomas. Taip yra todėl, kad dažnai sudėtinga nustatyti dilgėlinės priežastį. Pavyzdžiui, jeigu ją sukelia maistas, priklausomybė tarp tam tikro maisto ir dilgėlinės simptomų labai aiški, nes jie atsiranda iš karto.
Su kitomis priežastimis sudėtingiau. Kita vertus, net jeigu jos nepavyksta nustatyti, gydomi simptomai ilgainiui gali savaime nurimti ir išnykti“, – teigė medikė.
Tinsta visas kūnas
Puse atvejų dilgėlinės bėrimai pasireiškia kartu su vadinamosiomis angioedemomis, kai tinsta dalis ar visas veidas, pavyzdžiui, lūpos, akies vokas, sunkesniais atvejais – liežuvis.
Ištinti gali bet kuri kūno vieta: rankos, pėdos, genitalijos, veidas, vidaus organai. Tinimas gali atsirasti per kelias valandas ir po 1–5 dienų praeina.
Retais atvejais būna tik tinimai be dilgėlinės bėrimų. Kartais tai gali būti sukeliama tam tikrų genų pakitimų ir ši angioedemos forma, pasak L.Malinauskienės, gydoma visiškai kitaip nei tuomet, kai tinimai būna su dilgėliniais bėrimais.
„Palyginti su kitomis Europos šalimis, pas mus ši ligos forma dar per mažai diagnozuojama, tokie pacientai dažnai klaidžioja po įvairius specialistus arba jau būna tokie nusivylę, jog niekur nebesikreipia.
Šie žmonės tikrai turėtų greičiau patekti pas alergologą. Be to, pasinaudodama proga norėčiau paskatinti žmones būti tolerantiškesniems tokiems ligoniams.
Jie patys labai išgyvena dėl savo išvaizdos, o kai dar aplinkiniai juos pradeda apžiūrinėti ir daryti įvairias neteisingas išvadas, jie jaučiasi visai blogai“, – tikino L.Malinauskienė.
Sergančiųjų lėtine dilgėline sveikatos būklė prilyginama sergančiųjų lėtine išemine širdies liga, kadangi dilgėline lygiai taip pat smarkiai paveikia žmonių gyvenimo kokybę.
Kadangi niežėjimas nuo bėrimo suaktyvėja vakare ir naktį, tai sutrikdo miegą, o tuo pačiu ir kasdienę veiklą.
Daugiau nei 20 proc. dirbančiųjų dėl ligos praleidžia bent vieną ar daugiau darbo valandų per savaitę, jų darbinis produktyvumas sumažėja apie 27 proc.
Pagaliau angioedema ligoniams sukelia ne tik fizinius negalavimus, bet ir stiprų gėdos, baimės jausmą dėl estetinių pokyčių veide, nors šie yra trumpalaikiai. Taigi liga turi daug gilesnes neigiamas pasekmes nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
