Mokslininkai planuoja regeneruoti pažeistus organus keliomis svarbiausiomis terapinėmis priemonėmis – ląstelių transplantacija arba pažangios terapijos vaistais, turinčiais savo sudėtyje ląstelių“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas, klinikinis farmakologas prof. Romaldas Mačiulaitis.
Mokslininkai siekia žmogaus ląsteles išgryninti, padauginti ir pakeisti jų savybes taip, kad jos galėtų efektyviau atstatyti pažeistus audinius ir sutrikusias organų funkcijas – tai ir vadinama ląstelių terapija.
Nors dar neseniai šie žodžiai atrodė kaip tolima svajonė, šiuo metu procesas jau vyksta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto ir Nefrologijos klinikos mokslininkai tiria ir vysto vaistus, turinčius savo sudėtyje ląstelių, skirtų gydyti inkstų pažeidimą.
„Šiame etape jau yra išskirtos kelių rūšių ląstelės – kamienines ląsteles iš raumens, riebalų ir kaulų čiulpų – ir išbandytas jų veiklumas ūminio inksto pažeidimo atveju, – naujausius pasiekimus atskleidžia prof. R. Mačiulaitis. – Rezultatai akivaizdūs – ląstelės veikia, todėl judame toliau.
Šiuo metu siekiame įrodyti, kad jos veikia ne tik ūminio inkstų pažeidimo atveju, bet ir lėtinio inkstų pažeidimo profilaktikai. Tą patį, bet su kitokiomis ląstelėmis įrodinėja ir kiti pasaulio mokslininkai, kurie siekia pereiti prie šių vaistų pritaikymo žmogui.“
Ląstelių terapija gydant inkstų ligas būtų vienas iš pažangiausių ir daugiausiai žadančių terapijos metodų, tačiau tai nėra lengvas kelias.
Norint pritaikyti tokius vaistus žmogui, yra keliamos papildomos sąlygos: „Vaistai turi būti ruošiami standartizuotai, kokybiškai ir atitinkamose gamybos sąlygose, o ne įprastoje mokslinėje laboratorijoje. Taip pat reikia priderinti ląstelių pajėgumus prie konkrečios ligos poreikio.
Šių metų konferencijoje „Regeneracinė medicina: iššūkiai ir galimybės“ apžvelgėme visus šiuos aspektus ir diskutavome apie tai, ką mokslininkams jau yra pavykę padaryti ir kokius klausimus dar reikia išspręsti artimiausiu metu, kad ir Lietuvoje galėtume naudotis šia modernia technologija“, – apie konferencijos svarbą pasakoja prof. R.Mačiulaitis.
Lietuvos ir pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip jau dabar būtų galima panaudoti ląstelių terapiją. Vienas iš galimų būdų – kaip atstatyti pažeistą kremzlės audinį ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą ir sportinę veiklą.
„Didėjantis žmonių aktyvumas, ilgesnis išgyvenamumas ir noras kuo ilgiau išlikti aktyviems reikalauja kokybiško sąnarių kremzlės atstatymo, – teigia LSMU doktorantas Justinas Mačiulaitis. – Mūsų vystomi pažangios terapijos produktai ląstelių pagrindu leis atstatyti natūraliai patvarų kremzlės audinį ir leis žmogui grįžti į pilnavertę sportinę veiklą.
Bendradarbiaujant su JAV, Italijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir kitais partneriais, Lietuvos sveikatos mokslų universitete atlikti ikiklinikiniai tyrimai su žmogaus ląstelėmis leis priartinti šiuos biologinius vaistus prie klinikinio taikymo sergantiems pacientams.
Vien Lietuvoje per metus apie 40 tūkst. pacientų laukia kremzlės atstatymo procedūrų. Siekiant sumažinti šį didėjantį poreikį, šiuo metu yra atliekamas gautų duomenų perkėlimas standartizuotam vaistinių prototipų ruošimui, kokybės kontrolės įdiegimas, pasiruošimas atitikti įstatyminei bazei“, – apie inovacijas kalbėjo J.Mačiulaitis.
Vieną iš svarbiausių pranešimų apie naujienas regeneracinės medicinos pasaulyje, gydant inkstų ligas pristatęs prof. Ryuichi Nishinakamura, yra Japonijos Kumamoto universiteto Molekulinės embriologijos ir genetikos instituto direktorius, besispecializuojantis regeneracinėje medicinoje.
Profesoriaus darbų tikslas – iš išmaniųjų daugiafunkcinių kamieninių ląstelių išauginti inkstus.
„Mūsų pažintis su prof. R. Nishinakamura prasidėjo 2017 metais, kuomet Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė Agnė Gryguc stažavosi Kumamoto universitete. Ten gydytoja įgavo neįkainojamos patirties bei žinių, todėl glaudus bendradarbiavimas tarp Japonijos ir Lietuvos mokslininkų tęsiasi ir dabar.
Profesorius maloniai sutiko atvykti į Lietuvą ir susipažinti su mūsų šalies mokslininkų atliekamais darbais regeneracinės medicinos srityje bei išsakyti savo neįkainojamas įžvalgas“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.
Pranešimą „Kremzlių atstatymas magneto pagalba“ konferencijoje skaitė ir prof. Mitsuo Ochi – Hirosimos universiteto rektorius. Profesorius – pasaulyje žinomas ortopedijos chirurgas, paskelbęs per 500 mokslinių straipsnių anglų kalba.
Mokslininkas pirmasis pasaulyje sukūrė autologinių chondrocitų, kultivuotų trimatėje sistemoje, implantavimo metodą kelio kremzlių defektams gydyti. Taip pat profesorius yra sukūręs minimaliai invazinį kremzlių gydymo būdą – autologinių mesenchiminių kamieninių ląstelių injekciją, taikant magnetinių jėgų poveikį.
Nuo 2015 m. prof. Mitsuo Ochi vadovauja Hirosimos universitetui. Jis taip pat yra Japonijos ortopedų kelio, artroskopijos ir sporto medicinos draugijos (JOSKAS) prezidentas, Šiaurės Amerikos artroskopijos asociacijos garbės narys.
Trumpai apie inkstų ligas:
Lėtinė inkstų liga yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, pasireiškianti tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip inkstų nepakankamumas ir pirmalaikė mirtis. Ši liga yra diagnozuota daugiau nei 850 mln. žmonių visame pasaulyje ir yra 8-toje vietoje statistinėje mirties priežasčių lentelėje.
Profesorės Ingos Arūnės Bumblytės teigimu, didžiausią lėtinės inkstų ligos riziką turi žmonės, sergantys diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tie, kurių šeimos nariai yra sirgę šia liga.
„Lėtinė inkstų liga gali būti pasekmė persirgto ūminio inkstų pažeidimo. Vien Kauno klinikose nuo 2001 m. iki 2017 m. pacientų, kuriems išsivystė sunkus ūminis inkstų pažeidimas, reikalaujantis pakaitinės inkstų terapijos (hemodializių), skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus.
Mirštamumas nuo ūminio inksto pažeidimo, kuomet yra reikalinga pakaitinė inksto terapija, išlieka didelis ir viršija 50 proc., o daliai išgyvenusių pacientų inkstų funkcija taip ir neatsistato – vystosi lėtinė inkstų liga ir pacientas palaipsniui tampa priklausomas nuo dializių“, – statistiką įvardija profesorė.
Kauno klinikų informacija
