Atvirai prabilti apie ligą žinomus vyrus paskatino noras įspėti kitus apie klastingąjį vėžį, kurio pradžia paprastai būna besimptomė. Abiejų šių vyrų liga yra genetiškai paveldėta. Ją lėmė genų mutacija BRAC2.
Vyrams prostatos vėžio tikimybę minėta mutacija padidina net keturis kartus.
Ž.Grigaičiui prostatos vėžys buvo diagnozuotas balandį, per įprastą sveikatos patikrinimą. Sveikatą prevenciškai jis tikrindavosi po kartą ar du per metus.
Tam vyras turėjo ir rimtą priežastį: jo senelis mirė nuo prostatos vėžio.
Dabar jau irgi miręs tėvas taip pat sirgo keliomis onkologinėmis ligomis.
„Ir aš nenurašiau minties, kad man gali atsitikti kas nors panašaus, todėl stengiausi profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – kalbėjo Ž.Grigaitis.
Nepaistant to, žinia apie prostatos vėžį jam buvo visiškai netikėta. Juolab kad, kaip parodė PSA tyrimų rezultatai, liga jau buvo pažengusi – tarp 3 ir 4 stadijos.
Ši žinia net ir medikams buvo netikėta. Todėl buvo daromi pakartotiniai tyrimai, Ž.Grigaitis dėl vėžio lygiagrečiai tyrėsi ir svetur. Visi tyrimai patvirtino pirminę diagnozę.
„Pradžia buvo labai sunki. Kankino ir kaltės jausmas, ir nusivylimas – „Kodėl man? Kodėl aš?“
Sudėtinga buvo net įsisąmoninti faktą, kad mane užklupo tokia liga“, – atviravo vyras.
Tačiau Žilvinas netrukus susiėmė ir pasiryžo kovoti už gyvenimą, jeigu reikės, gydytis ir užsienyje.
Kol kas padėjo ir Lietuvoje jam taikytas gydymas. Dabar liga yra suvaldyta.
A.Stonio šeimoje taip pat buvo artimųjų, sirgusių vėžiu.
Onkologine liga, tiesa, nesusijusia su prostata, sirgo iliuzionisto tėvas.
Prostatos vėžys buvo diagnozuotas ir A.Stonio broliui. Jis, išgirdęs diagnozę, kitą dieną savo noru pasitraukė iš gyvenimo.
Tiesa, skirtingai nei Ž.Grigaitis, A.Stonys taip skrupulingai sveikatos nesitikrino.
„Aš iš viso niekada niekuo nesirgdavau ir kelią į polikliniką buvau pamiršęs“, – prisipažino A.Stonys.
Prostatos vėžį jam aptiko visiškai netyčia, kai nuėjo į polikliniką dėl plaučių uždegimo.
„Šeimos gydytoja atsivertė kortelę ir pasakė: „O, nedalyvaujate prevencinėje programoje dėl prostatos vėžio. Pasitikrinkite“, – prisiminė A.Stonys.
Vien nuo minties, kad reikės tikrintis prostatą, iliuzionistui žandikaulis nukaro.
Pamačiusi sumišimą gydytoja skubiai jį nuramino – paaiškino, kad prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas yra atliekamas paėmus kraujo mėginį.
A.Stonys pasidarė tyrimą ir jis atskleidė nemalonią tiesą – jam prostatos vėžys.
„Paskambino gydytoja ir pasakė, kad mano PSA yra 9, kai norma turėtų būti 3–4 ng/ml. Turėjau kitą dieną tekinas atbėgti pas gydytojus, nes atėjo laikas labai rimtai susimąstyti apie sveikatą“, – prisiminė A.Stonys.
Jis džiaugėsi, kad ir jo liga dabar suvaldyta. To pasiekti padėjo gyvenimo būdo pokyčiai.
„Jaučiuosi puikiai. Sąlygiškai esu sveikas, nes mano PSA rodiklis dabar yra 4,1 ng/ml.
Tų gyvenimo pokyčių, kuriuos padariau, kad pasveikčiau, teks laikytis ir toliau.
Bet nelabai dėl to ir išgyvenu, nes tas gyvenimas, kuris buvo iki ligos, ko gero, buvo ne visai teisingas.
Radau duomenis, kad vėžį tik apie 10 proc. lemia paveldimumas ir genetika. 90 proc. jį lemia netinkamas mūsų gyvenimas.
Džiaugiuosi, kad liga man padėjo pradėti gyventi šiek tiek sveikiau. Anksčiau sėdėdavau namuose ir daug dirbdavau kompiuteriu.
Dabar daug sportuoju, bėgioju, nebevalgau mėsos. Pakeičiau ir mąstymą – džiaugiuosi tuo, kas yra, daugiau šypsausi ir einu toliau per gyvenimą“, – šypsojosi A.Stonys.
Iliuzionistas ne kartą minėjo, kad suvaldyti ligą jam padėjo ir profesoriaus Roberto J.Thomaso iš Jungtinės Karalystės sukurtas preparatas, kurį sudaro polifenoliai, išgauti iš brokolių, ciberžolių, žaliosios arbatos ir granatų.
Todėl visiems likimo broliams, kurie į jį kreipiasi per socialinį tinklą „Facebook“ ar kitais kanalais, taip pat rekomenduoja šį preparatą išbandyti.
Kovoti su liga, užuot jai pasidavus, A.Stonį įkvėpė ir brolio išėjimas iš gyvenimo.
„Kai brolis sužinojo, kad serga prostatos vėžiu, kitą dieną nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Gal jo išėjimas man padėjo būti stipresniam – pradėjau iškart domėtis, kaip gydytis, ieškoti išeičių. Ne išeitis užsidaryti ir galvoti, kad tai – jau viskas, susidėti rankas ant krūtinės, gulėti ir laukti, kada mirsi.
Reikia domėtis, ieškoti informacijos, konsultuotis ne su vienu, o su keliais gydytojais, išgirsti kelias nuomones“, – patarė iliuzionistas.
A.Stonys turi vienuolikmetį sūnų, kuris taip pat gali būti paveldėjęs genetinę mutaciją, lemiančią grėsmingą ligą.
Kai sūnus suaugs, Arvydas ketina rimtai su juo aptarti prevencinių tyrimų svarbą.
Vyras vylėsi, kad jo sūnui neteks patirti to, ką išgyveno jis pats, nes genetinę mutaciją medicina leis panaikinti.
Tiek Ž.Grigaitis, tiek A.Stonys apie skausmingą patirtį viešai kalba siekdami padėti kitiems pastebėti ligą, kol ne per vėlu.
Žinoma, pasiryžti tokiai išpažinčiai nelengva net ir pratusiems prie visuomenės dėmesio žmonėms.
„Eiti su žinute į viešumą man buvo iššūkis. Ilgai galvojau, ar reikia tai daryti. Bet man buvo nepriimtina ir keista nuostata, kad kažkodėl vyrams apie tai kalbėti yra tabu, kad juos apima gėdos jausmas.
Jeigu nustatoma kažkuri prostatos vėžio stadija, vyras tarsi nurašo save iš gyvenimo. Mes gyvename jau XXI amžiuje ir reikia atsikratyti baimių, keisti požiūrį į pačią ligą“, – apie sprendimą viešinti savo ligą sakė Ž.Grigaitis.
Žilvino įsitikinimu, kiekvienas vyras privalėtų rasti keliolika eurų ir kiekvienais metais atlikti PSA tyrimus.
„Reikia įvertinti, kad mokėdamas už šiuos tyrimus nusiperki bilietą į gyvenimą ir tai, kad ta kelionė būtų ilgesnė, geresnė ir kad joje nebūtų tokių netikėtumų“, – paaiškino verslininkas.
A.Stonys taip pat paviešino savo ligą norėdamas visus įspėti, kad onkologinių ligų, kaip ir visų kitų, negalima užleisti.
„Kam yra skaudėję dantį, puikiausiai suvokia, kad jeigu nenueisi laiku pas odontologą, sulauksi to momento, kai dantį teks ištraukti.
Su onkologinėmis ligomis yra skaudžiau. Laiku nesuskubus ištrauks ne dantį, o tave“, – vaizdingai palygino iliuzionistas.
Jis dažnai susiduria su vyrais, kurie bijo eiti pasitikrinti.
Dažnas, net ir sužinojęs apie ligą, atsitveria tylos siena ir įsivaizduoja, kad tai yra gyvenimo pabaiga.
„Anksčiau, kai dar buvau jaunas, onkologinės ligos reiškė nuosprendį, kad gyvenimas baigtas. Dabar vėžio diagnozė tik priverčia pakeisti gyvenimo būdą. Laiku diagnozavus šią ligą daugeliu atveju galima pratęsti gyvenimą“, – sakė A.Stonys.
Šiais laikais taikant pažangius gydymo metodus prostatos vėžys yra suvaldomas ir net išgydomas.
„Geroji žinia yra ta, kad vis daugiau žmonių gydomi sugeba sėkmingai gyventi ar net ir visiškai pasveiksta.
Kasmet nustatomi trys tūkstančiai naujų prostatos vėžio atvejų, miršta apie 500 pacientų. Kiti su ta liga gyvena. Taigi trims ketvirtadaliams pacientų ši liga nėra mirtinai pavojinga“, – patikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas.
Bet liūdnoji žinia yra ta, kad Lietuvoje vis dar nuo prostatos vėžio miršta maždaug po 500 žmonių kasmet ir tai yra antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis nuo onkologinių ligų.
„Mums nerimą kelia, kad užleistų vėžio atvejų skaičius pastaruosius kelerius metus ne itin keičiasi. Vis dar ateina nemažai vyrų, kuriems nustatoma jau toli pažengusi liga, metastazės“, – apgailestavo profesorius M.Jievaltas.
Blogiausia, kad ankstyvosiose stadijose prostatos vėžys neturi jokių specifinių simptomų.
Dauguma susirgusiųjų nieko nejaučia.
Specifinis ligos simptomas – kauliniai skausmai apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais – paprastai rodo jau išplitusią ligą.
Todėl norint laiku ją pastebėti ligą būtina dalyvauti prevencinėse programose.
Jeigu šeimoje yra artimų giminaičių, sirgusių prostatos arba krūties ar kiaušidžių vėžiu, tai yra BRAC2 genų mutacijos turėtojų, vyrams reikėtų jau sulaukus 40 metų pradėti lankytis pas urologą ir atlikti PSA matavimus.
Taip pat tokiems vyrams naudinga pasidaryti ir genetinį testą, kuris padėtų nustatyti, ar jiems nebūdinga minėtoji genų mutacija.
Visiems kitiems rekomenduojama tikrintis PSA rodiklius nuo 50 metų.
Kas išduoda prostatos vėžį?
Į urologą reikėtų kuo skubiau kreiptis pastebėjus simptomus, signalizuojančius apie augantį prostatos vėžį. Vyrai turėtų nedelsti, jei:
reikia dažnai šlapintis, ypač naktį;
sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą;
teka silpna arba lėta šlapimo srovė;
šlapime yra kraujo ar spermos;
jaučiamas skausmas apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais.
