Prieš dvylika metų naktį pajutęs stiprų skausmą krūtinėje S.Kopka manė, kad greitai praeis. Iki tol išsivertęs be vaistų vyras buvo įsitikinęs, kad yra sveikas.
Po pusvalandžio skausmas atlėgo, ir jis užmigo. Paryčiui jį vėl pažadino skausmas. Rytą Sigitas kreipėsi į šeimos gydytoją, pas kurią užsuko tik paprašytas žmonos, kad išrašytų jai receptą. Pasinaudojęs proga vyras papasakojo gydytojai apie naktį varginusius skausmus.
Kadangi skaudėjo krūtinę, jis įtarė, kad tai susiję su plaučiais. Įvertinusi vyro kvėpavimą gydytoja nuramino, kad nieko pavojingo, ir pasakė: „Viskas švaru, galite drąsiai eiti namo.“
Kai skausmas surietė jį trečią kartą, teko kviesti greitosios medicinos pagalbos gydytojus. Tai, kad padėtis rimta, išdavė gydytojos žodžiai: „Neskubėkite, ramiai apsirenkite, apsiaukite, važiuojame į ligoninę.“
Vilniaus universiteto Santaros klinikose medikams neliko abejonių, kad S.Kopką buvo ištikęs infarktas.
Išleisdami iš ligoninės namo S.Kopkai gydytojai patarė nevalgyti riebios ir sunkiai virškinamos mėsos, vengti kepsnių, šašlykų, sūrio ir riebių pieno produktų. Tad pasveikęs vyras ėmė kur kas labiau rūpintis savo mityba.
Pensininkas įsitikino, kad saikas – geriausias patarėjas. Nuo pietų stalo jis kyla, kol dar nėra persivalgęs. Mat apsunkinus skrandį savijauta būna kur kas prastesnė, nes tai – papildomas krūvis organizmui.
78 kilogramus sveriantis S.Kopka tikino, kad jo kūno masės indeksas yra idealus. Nors gydytojai ragino dažniau valgyti vaisių ir daržovių, jis prisipažino, kad nemėgsta šviežių salotų ir „visokių lapų“. Jam labiausiai patinka pomidorai
S.Kopka dažnai renkasi aliejų, ypač alyvuogių, juo gardina daržoves, valgo mažiau grietinės.
Domėdamasis tuo, kas naudinga širdžiai, buvęs inžinierius sužinojo apie Viduržemio jūros regiono dietą. Ne veltui mokslininkai jai skiria tiek daug dėmesio.
Viduržemio jūros valstybių gyventojų mityba ir gyvensena buvo susidomėta atlikus ne vieną mokslinę studiją. Jų rezultatai atskleidė, kad šio regiono gyventojus rečiau vargina aukštas kraujospūdis, cukraligė, insultas ir infarktas. Tyrimai rodo, kad šio regiono mityba palankiai veikia ir širdį, palaiko normalų kraujospūdį.
Po širdies smūgio jau beveik dešimt metų S.Kopka stiprina savo širdį ir kraujagysles valgiais, kurie būdingi Viduržemio jūros regiono dietai. Kad organizmas nepritrūktų tam tikrų medžiagų, jis vartoja ir maisto papildus.
Vyras džiaugėsi, kad nereikia atskirai gerti žuvies taukų, kuriuose yra vertingų omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių bei įvairių vitaminų, mikroelementų, nes viskas sudėta į vieną jo mėgstamo maisto papildo „Cardioace“ kapsulę.
Jei pensininkas nebūna suplanavęs darbo sode, užtenka vienos kapsulės per dieną. O jei tenka pjauti žolę ar imtis kokių nors kitokių darbų, prireikia dviejų kapsulių: vienos – rytą, kitos – vakare.
Viduržemio jūros regiono gyventojų dieta yra svarbi ir Lietuvos žmonėms, nes maždaug 54 procentai šalies gyventojų serga ir miršta būtent nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Tačiau šios ligos gali būti valdomos. Įmanoma net 80 procentų sumažinti sergamumą šiomis ligomis – tai yra pačių žmonių rankose.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas priminė, kad jei pavyktų sureguliuotų mitybą ir gyvenseną, išsiugdyti atsparumą stresui, smarkiai sumažėtų širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar tai dažnai nutinka sulaukus 40-ies ar vos 30-ies.
„Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo – valgymo įpročiai yra itin palankūs širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, o pakeisti šiuos įpročius sunku“, – apgailestavo profesorius R.Stukas.
Manoma, kad įtarti ligą medikai gali vien pasižiūrėję į tai, ką žmogus valgo, pažvelgę į jo lėkštę, įvertinę maisto produktų įvairovę.
Profesorius R.Stukas priminė, kad kai kurių medžiagų Lietuvos gyventojai įprastai maitindamiesi negauna tiek, kiek jų reikia. Dėl šios priežasties vis dažniau jaunesni žmonės skundžiasi širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokių žmonių mityboje paprastai būna vienų medžiagų perteklius, o kitų – trūkumas. Tai mitybos problemos, apie kurias specialistai kalba jau ne vienus metus.
Lėtinės širdies ir kraujotakos sistemos ligos vystosi pamažu. Viena labiausiai paplitusių tokių ligų yra aterosklerozė, kai kraujagyslėse ima kauptis oksiduoti riebalai.
Medicinos literatūroje daug rašoma apie tokius antioksidantus kaip C, E ar B grupės vitaminai. Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis Lietuvos gyventojų nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną.
Optimalus kiekis būtų 600 gramų per dieną, tačiau lietuviai vidutiniškai nesuvalgo net 300 gramų. Tai reiškia, kad mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų.
Ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai ir karotinoidai, pavyzdžiui, iš pomidorų gaunamas likopenas. Yra žinoma, kad geriausiai organizmas pasisavina šią medžiagą, jei pomidorai valgomi ne švieži, o apdorojami šiluma.
Iš žalių pomidorų likopenas prastai pasisavinamas. Karotinoidų žmogaus organizmas nesintetina, vadinasi, jų atsargas būtina papildyti su maistu.
Kraujagyslėms ir širdžiai itin naudingos daržovės yra česnakai. Širdies sveikatą palaiko ir folio rūgštis bei vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena, o jos suvartojame irgi labai nedaug.
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad mes su maistu taip pat negauname pakankamai folio rūgšties, kuri būtina sveikai širdžiai.
„Folio rūgšties Lietuvos gyventojai galėtų gauti kartu su jautiena. Bet mes nesuvalgome tiek jautienos, kad būtų užtikrintas optimalus folio rūgšties kiekis“, – teigė profesorius R.Stukas.
Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai nedaug suvalgo riebių žuvų. Profesorius R.Stukas pabrėžė, kad šis faktas yra svarbus, nes jis rodo, kad gauname pernelyg mažai omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tuo metu sočiųjų riebalų rūgščių kartu su gyvūninės kilmės riebalais gauname pernelyg daug.
Kadangi nuo seno Lietuvos gyventojai valgo riebiai ir mėgsta mėsą, valgiaraštyje trūksta ir augalinės kilmės riebalų – sterolių. Sterolių šaltinis – alyvuogių aliejus. Jame gausu ir kitokių antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų.
Remiantis mitybos rekomendacijomis, prie pietums skirto mėsos patiekalo turėtų būti bent dviejų rūšių daržovių, skirtingų spalvų, vienos jų galėtų būti lapinės salotos, kuriose gausu bioflavonoidų.
Mokslininkai mano, kad tarpukario Lietuvoje žmonės kur kas rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, nes valgė labai daug daržovių – būtent didelis žalumynų kiekis padėjo išvengti riebalų oksidavimosi.
Žmogaus organizmas kasdien turėtų gauti bent 40 skirtingų maisto medžiagų. Kadangi nė viename maisto produkte nėra tiek daug medžiagų, mityba turi būti kuo įvairesnė.
Viduržemio jūros regiono dieta, gerai žinoma visame pasaulyje, išsiskiria tuo, kad joje daug daržovių ir vaisių, daug žuvies ir grūdinių maisto produktų, alyvuogių aliejaus.
Ne visiems žmonės pavyksta laikytis tokių mitybos įpročių, todėl profesorius R.Stukas siūlė vartoti maisto papildus, pavyzdžiui, subalansuotą kompleksą iš omega-3, česnakų ekstrakto, antioksidantų, vitaminų ir mineralų.
Nors maisto papildas nėra maisto pakaitalas, reikėtų papildyti svarbių medžiagų atsargas organizme, jei to nepavyksta pasiekti pakoregavus kasdienę mitybą. Kita vertus, ne tik mityba, bet ir gyvensena gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Profesorius R.Stukas priminė, kad širdies sveikatą lemia teigiamos emocijos, judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas.
Didžiausi širdies priešai yra stresas, lėtinis nuovargis, rūkymas. JAV mokslininkai XX amžiaus septintajame dešimtmetyje įrodė, kad apie 50 procentų sveikata priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo, o iš jų 30 procentų lemia mityba.
Vadinasi, kiekvienas žmogus turi pasirinkimą – stiprinti sveikatą arba pats ją žaloti.
