Nors prostatos vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga, šiandien jis gydomas labai efektyviai ir pažangiai.
Jeigu liga nustatyta ankstyvoje stadijoje – prostatos vėžys nebėra nuosprendis. Pasak inovatyvios medicinos atstovų, net jeigu liga progresuojanti, šiandien jau galima rinktis įvairius gydymo derinius, kaip ir išsivysčiusiose Europos šalyse, neatsiliekant nuo pasaulinių rekomendacijų.
Profilaktinių prostatos vėžio tyrimų tendencijos ženkliai progresuoja, tačiau šios ligos diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta apie 2 tūkst. vyrų.
Sparčiai į priekį žengianti medicina atnešė naujų, pažangių ir pacientams tinkamesnių gydymo metodų, kurie padidino sergančiųjų išgyvenamumą ir pagerino gyvenimo kokybę. Dauguma jų yra prieinami ir mūsų šalyje.
„Lietuva yra labai pažengusi šioje srityje – šiandien, išgirdus diagnozę, galima gauti tokį gydymą, kuris atitinka pasaulines rekomendacijas. Svarbiausia, kad inovatyvūs gydymo metodai yra prieinami visiems prostatos vėžio pacientams“, – teigia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė.
Inovatyvi medicina ypač palietė tuos pacientus, kuriems prostatos vėžys progresuoja. Anksčiau tokiems pacientams pagalbos nebūdavo. Dabar, kai liga progresuoja, atsiranda vieta ir erdvė inovatyviems gydymo būdams, kurie leidžia sunkiai sergantiems vyrams sėkmingai ir kokybiškai gyventi ilgesnį laiką.
Diagnozė paskatino padėti kitiems
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentą Paulių Rakštį plačiau domėtis šia onkologine liga paskatino prieš 13 metų išgirsta diagnozė. Jau daugiau nei dešimtmetį sergantis vyras tikina, kad tą akimirką, kai išgirsti prostatos vėžio diagnozę, svarbiausias – aplinkinių palaikymas ir suvokimas, kad tai dar nėra galutinis nuosprendis.
„Sužinojus apie ligą, ištinka šokas. Tokiu atveju yra labai svarbi šeima, pas kurią grįžti, išgirdęs tą naujieną. Šeima turi tave palaikyti morališkai – išklausyti ir patarti. Tada pajauti, kad dėl kažko tu turi būti, kad tau reikia nusiraminti“, – būseną po diagnozės prisimena P.Rakštys.
Susidūręs su prostatos vėžio diagnoze, Paulius drąsiai kalba apie ligą ir dalijasi patirtimi su kitais. Pasak vyro, sužinojus apie prostatos vėžį, labai svarbu nepulti į paniką, kadangi pirmoji biopsija nebūtinai yra 100 proc. tiksli.
„Geriau palaukti dieną ar dvi ir tuomet apsilankyti pas kitą gydytoją, atlikti kitą tyrimą. O vėliau, jeigu diagnozė patvirtinama – kreiptis į gydytoją, kuris paaiškintų situaciją ir patartų, ką daryti toliau, nes kiekvienas atvejis yra individualus“, – sako P.Rakštys.
Pauliui prostatos vėžys buvo nustatytas sulaukus 52 metų. Pasak vyro, tai buvo pirmoji prostatos vėžio patikra, kurią atlikti paskatino ne tik atitinkamas amžius, bet ir prevencijos programa, pasiūlyta šeimos gydytojo. Tąsyk P.Rakščiui buvo paskirtas aktyvus vėžio stebėjimas, kuris tęsiasi jau trylika metų.
„Kasmet atlieku prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, pasinaudoju magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Radiologai mato, kokia situacija. Viskas atsispindi, kai palygini su praėjusių metų nuotrauka. Jeigu būtų kažkokie pakitimai – padidėjimas, krypties pasikeitimas, suaktyvėjimas, tada jau būtų taikomos atitinkamos procedūros. Kol kas man jokių procedūrų neteko patirti“, – kalba P. Rakštys.
Paulius tikina, kad prostatos vėžio diagnozė nepakeitė jo gyvenimo būdo ir kokybės, o psichologinis stresas labiausiai jautėsi pirmaisiais ligos metais. Tačiau vyras tikina, kad labiausiai viskas priklauso nuo paties požiūrio.
„Dabar kartais net pamirštu apie ligą. Darau tai, kas man patinka – medžioju, bendrauju, dirbu arba sportuoju. Žinoma, jeigu bandytum sau dažnai priminti apie ligą, kankintis, tai tektų sėdėti namuose, žiūrėti pro langą arba užsimesti antklodę ant galvos ir kažko laukti. Tave supanti aplinka yra labai svarbi, tačiau jeigu pats neįdėsi pastangų, gali tapti našta ir sau ir kitiems“, – tikina P.Rakštys.
Prostatos vėžio gydymas prieinamas visiems
Prostatos vėžys yra priklausomas nuo vyriškų hormonų (testosterono), kurie turi tiesioginę įtaką ligos vystymuisi. Blokuojant ir nebegaunant testosterono, galima tikėtis, kad vėžys nustos progresuoti arba tas progresavimas sulėtės.
Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos ir Transplantologijos sektoriaus skyriaus vadovas profesorius Daimantas Milonas pasakoja, jog iki proveržio inovatyvioje medicinoje, šis veiksmas būdavo atliekamas chirurgiškai – pašalinamos sėklidės ir testosteronas nebegaminamas.
„Didžiausia prostatos vėžio gydymo revoliucija įvyko daugiau nei prieš 30 metų, kuomet išplitusio vėžio gydymo chirurginę kastraciją pakeitė cheminė kastracija – hormonų terapija. Psichologiškai vyrui šis gydymo metodas yra priimtinesnis – tai yra injekcijos, pacientui skiriamos priimtiniausiu intervalu: kas mėnesį, tris mėnesius arba net šešis mėnesius“, – sako profesorius D.Milonas.
Nors Lietuva vis dar pirmauja pagal susirgimų skaičių, tačiau kalbant apie gydymo metodų pasiūlą ir jų prieinamumą – situacija išlieka pakankamai gera, kadangi esminiai prostatos vėžio gydymo metodai yra prieinami.
Kol kas Lietuvoje negalima pasiūlyti tik vieno chirurginio gydymo metodo – robotinės chirurgijos. Šiandien prostatos vėžio pacientams gali būti taikomas chirurginis gydymas, spindulinis gydymas (spindulinė terapija), hormonų terapija, chemoterapija arba taikinių (biologinė) terapija.
„Mūsų šalyje visi šie gydymo metodai yra prieinami. Europos kontekste tai yra tikrai neblogai, nes jie yra kompensuojami. Europos Sąjungoje vis dar yra šalių, kuriose jie nėra kompensuojami“, – sako D.Milonas.
Pacientui diagnozavus neagresyvų prostatos vėžį, gali būti skiriamas aktyvus stebėjimas, netaikant anksčiau išvardintų gydymo metodų.
„Tai reiškia, kad pacientas yra stebimas, periodiškai jam atliekami tyrimai, kartojama biopsija ir pagal tai įsivertinama, kokia tikimybė, kad tas vėžys progresuos. Jei parametrai yra identiški tiems, kurie buvo prieš keletą metų, žmogus toliau yra stebimas“, – sako D.Milonas.
Kiekvienas gydymo metodas yra taikomas skirtingai, priklausomai nuo prostatos vėžio stadijos.
Apie prostatos vėžį kalbama drąsiau – tikrinamasi dažniau
Profesorius D.Milonas tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį profilaktinių prostatos vėžio tyrimų tendencijos ženkliai pasistūmėjo į priekį.
„Aš manau, kad tam didžiausią įtaką turėjo šios problemos viešinimas. Kuo garsiau apie tai kalbame, tuo daugiau vyrų ši informacija pasiekia. Lyginant su situacija, kuri buvo prieš dešimt metų, 50 metų amžiaus vyrų tikrinimasis tikrai padažnėjo. Reikia nepamiršti, kad pasitikrinimas dar nėra diagnozė“, – tikina profesorius.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas P.Rakštys mano, jog prie situacijos pagerėjimo labai prisidėjo ir prevencinės priemonės, tačiau baimė kalbėti apie prostatos vėžį garsiai – vis dar egzistuoja.
„Dar senais laikas vyravo ta tendencija, kad kalbėti apie ligas, kurios liečia žemiau juosmens – būdavo tabu. Šitą blogą praktiką mes jau baigiame išgyventi. Tai tikrai nėra lengvas darbas, bet žmonės jau dažniau apie tai kalba ir ta šviečiamoji, informacinė programa tikrai prie to prisideda. Svarbu, kad žmogus suvoktų, jog jeigu ne jis pats, niekas kitas nenueis už jį pasitikrinti“, – sako P.Rakštys.
Anksti nustatytas prostatos vėžys suteikia didesnes galimybes pasiūlyti platesnį gydymo metodų spektrą.
„Reikia nedelsti ir tikrintis, kad būtų galima ligą pastebėti kuo anksčiau. Mes turime labai gerai suprasti, kad vėžio diagnozė nėra kažkoks verdiktas. Mes galime užtikrinti pakankamai kokybišką ir ilgalaikį gyvenimą, esant šiai diagnozei“, – priduria profesorius.
Minint Prostatos vėžio dieną, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir savo artimaisiais – paraginti skirti laiko sveikatos patikrai ir prostatos vėžio tyrimams. Pirmąjį PSA reikėtų atlikti vyrams, sulaukusiems 50 metų ir kartoti jį kartą per metus. Jeigu šeimoje yra susirgimo atvejų, rekomenduojama pradėti tikrintis nuo 45 metų. PSA tyrimą paskirti gali šeimos gydytojas.
