Kai dėl įsigaliojusio naujojo Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno buvo pakeisti jos dukrai skirti vaistai į kitus, turinčius tą pačią veikliąją medžiagą, jauną moterį ištiko toks stiprus epilepsijos priepuolis, kad ji atsidūrė Kauno klinikų reanimacijos klinikose.
Mama iki šiol negali be ašarų prisiminti to momento, kai dukros veidas, prieš netenkant sąmonės, pasidarė tamsiai raudonas ir džiaugiasi, kad tuo metu ji buvo namie ir laiku spėjo iškviesti pagalbą.
Viskas prasidėjo po galvos smegenų operacijos
E.Gumbienės dukters, 34 metų Vilmos, sveikatos bėdos prasidėjo dar paauglystėje.
1999 metais Vilma buvo operuota – jai pašalinta didžiulė galvos smegenų cista. Praėjus gal porai metų po operacijos prasidėjo epilepsijos priepuoliai, nes buvo pažeistos galvos smegenys.
Vėliau Vilmai prireikė dar vienos operacijos – šuntavimo, kuomet merginai buvo įstatyta speciali šlangelė smegenų skysčiui likvorui šalinti.
Susirgus epilepsija Vilmai buvo skirti vaistai, kurie jai puikiai tiko.
„Kurį laiką net nebuvo jokių priepuolių. Tik padidinus dozę iki 150 mg vėl ištiko priepuolis. Vėliau priepuolių pasitaikydavo, bet jie pasidarė labai reti – ištikdavo tik kartą metuose“, – prisiminė E.Gumbienė.
Vaistai sukėlė įtarimą
Gyvenimas tekėjo įprasta vaga, kol šiemet nuėjus į vaistinę nupirkti dukrai būtinų vaistų E.Gumbienei vaistininkė ištiesė kitus. Vaistininkė paaiškino, kad iš pasikeitusio Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno anie vaistai buvo išbraukti, o įtraukti kiti, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga.
Parnešus naujuosius vaistus Vilma suabejojo, ar jie nepakenks ir neprasidės nauji priepuoliai. Nuojauta Vilmai kuždėjo, kad juose yra kažkas ne taip.
Bet mama dukrą nuraminusi, kad jei veiklioji medžiaga tokia pati, tai gal nieko blogo nenutiks.
Tačiau pradėjusi gerti naujuosius vaistus Vilma ėmė jaustis blogai. Mamai ji pradėjo guostis, kad pakeitus vaistus jaučiasi nuolat apsnūdusi, o einant užmeta į šoną.
„Žiūrim, tikrai – ir mėlynių pas ją atsirado. Vis susimušdavo kur nors. Taip pat ją pradėjo karštis mušti. Sakydavo: „Man užeina, kad visa degu“, – prisiminė E.Gumbienė.
Prieš savaitę Vilma pradėjo skųstis ir nugaros skausmais. Nuvežus į ligoninę moteriai buvo diagnozuotas radikulitas ir prileista vaistų nuo skausmo.
„Kitą dieną ryte ji man sako: „Mane ir šaltis purto, ir užeina, kad karštis muša“. Pasidaro visa raudona“, – prisiminė mama paskutines dienas iki lemtingojo priepuolio.
Pats baisiausias priepuolis
Priepuolis Vilmą ištiko 10 val. ryte, praėjus pusvalandžiui po to, kai išgėrė naujųjų vaistų.
„Man sako: „Einu, atsigulsiu“. Atsigulė. Aš virtuvėj buvau. Tik girdžiu: „Mama, man bloga. Man priepuolis“.
Ateinu – ji visa traukuliuoja, visa raudona, net veidas „bordavas“, atrodo, kad visa dega. Košmariškas vaizdas buvo. Ir anksčiau yra buvę sunkesnių priepuolių, bet ne tokių.
Anksčiau po priepuolių būdavo išbalusi, o čia – „bordava“ tiesiog“, – graudindamasi pasakojo E.Gumbienė.
Skubiai nuvežta į Kauno klinikas Vilma iškart buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių bei prijungta prie gyvybę palaikančios aparatūros.
Kurį laiką moteris buvo visiškai be sąmonės. Tik po valandos ją leista aplankyti mamai.
Tada gydytojai ir pradėjo tėvams sakyti, kad veikiausiai taip nutiko, nes buvo pakeisti vaistai.
Sugrįžus prie senųjų vaistų jaučiasi geriau
Kai Vilma buvo pagaliau atgaivinta, tėvai jai nupirko senųjų vaistų už pilną kainą. Juos pradėjusi gerti moteris džiaugėsi, kad vėl jaučiasi geriau: nebeima miegas dienos metu ir į šonus nemėto.
Todėl tėvai nusprendė nebekeisti senų vaistų: nei gamintojo, nei dozės.
„Sako, kad veiklioji anų vaistų medžiaga tokia pati. Bet kažkas juose ne taip. Juk ir gamintojas jų kitas. Net šeimininkė nė viena gi tokio paties maisto neišvirs“, – pastebėjo E.Gumbienė.
Ir nors nekompensuojami vaistai kainuoja nepigiai – už dviem mėnesiams reikalingas dozes teko mokėti per 50 eurų, kas yra daug pardavėja dirbančiai ir nedidelę algą gaunančiai E.Gumbienei, tėvai nusiteikę mokėti tiek, kiek reikės, kad tik panašūs priepuoliai nepasikartotų.
„Toliau pirksim buvusius vaistus. Aš tikrai nenoriu, kad ji šitaip kankintųsi“, – graudinosi moteris.
E.Gumbienė negali atsidžiaugti, kad tada, kai Vilmą ištiko priepuolis, buvo šalia. Sunku pagalvoti, kas būtų, jeigu duktė būtų viena.
„Gyvename name. Vieni kaimynai išvykę, kiti – tolokai. Ką prisišauksi, jei priepuolis ištiks? Gerai, kad ji apie priepuolį dar spėjo pasakyti ir aš buvau namie“, – atsiduso moteris.
Dabar Vilma jau atsigauna po pastarojo priepuolio. Jau pradėjo vaikščioti, praeina ir kairės pusės paralyžius, net kamavę stuburo skausmai dingo. Beje, atlikus tyrimus jokių radikulito požymių nepastebėta. Veikiausiai nugaros skausmas irgi buvo kažkaip susijęs su vaistų pakeitimu.
Savo dukters istoriją moteris paviešino socialiniame tinkle „Facebook“, įkėlusi ir reanimacijoje gulėjusios dukros nuotrauką. Taip elgėsi ne norėdama aplinkinių gailesčio ir užuojautos, bet siekdama įspėti kitus, kas gali nutikti pakeitus vaistus.
Šalutinis poveikis pasireiškė ir kitiems
E.Gumbienė sakė girdėjusi, kad ir kitiems sergantiems epilepsija, vaistų pakeitimas turėjo neigiamą poveikį.
„Neįgaliųjų užimtumo centre, kurį dukra lanko, dar vienas lankytojas irgi serga epilepsija. Tai sakė, kad ir jam labai pablogėjo savijauta, pakeitus įprastus vaistus naujais“, – kalbėjo moteris.
Kad sergantieji epilepsija labai jautriai reaguoja į vaistų ar jų dozių pakeitimą, patvirtino ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.
Tiesa, ji dar negirdėjo, kad pablogėjimas būtų buvęs toks ryškus, kaip Vilmai, kuri pateko į Reanimacijos skyrių.
Tačiau ne vienas ligonis išties pajuto šalutinį poveikį dėl pakeistų vaistų.
„Vaistai gali būti gal identiški ir vienodi, bet yra bioekvivalentiškumo tyrimų gairės ir ten vaisto dozė kraujo mikroplazmoje gali svyruoti nuo 80 iki 125.
Tai jeigu originalų vaistą žmogaus organizmas pasisavina 100 procentų, to generinio (generiniai vaistai yra originalių vaistų kopijos, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, – G.B.) gali pasisavinti arba 20-čia mažiau, arba 25 procentais daugiau. Pagalvokit, kokie yra begaliniai dideli skirtumai“, – paaiškino D.Balčikonienė.
Ypač grėsminga vaikams
„Epilė“ vadovė nė neabejojo, kad naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas, iš kurio buvo išbraukta nemažai medikamentų pavadinimų, smarkiai pakenks ligoniams.
„Tų vaistų išėmė visai nemažai, nebelieka ir mažų vaistų dozių. Yra po 1000, 500 ir 250 mg, bet dingsta po 5, 10, 15, 25 miligramus. Ir tai labai neigiamai atsiliepia vaikų ligų gydymui.
Kodėl vienos dozės lieka, o kitų – ne, nesuprasi. Bet kai palieka vieną dozę iš penkių, tai kokia tikimybė yra, kad vaistai išvis liks Lietuvoje? Gal gamintojas sakys ir jo nebeparduoti, jeigu jam tai neneš jokio pelno“, – nuogąstavo D.Balčikonienė.
Ministras: „Tai – tik rekomendacija“
Apie susiklosčiusią situaciją „Epilės“ atstovai jau kalbėjo su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Ministras buvo įspėtas, kad naujuoju kainynu yra pažeidžiama Epilepsijos ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarka, kurioje nurodyta gydymo eigoje, jeigu vaistas tinka, nekeisti nei vaisto, nei gamintojo.
„Į tai A.Veryga mums atsakė, kad tai – tik rekomendacija“, – prisiminė D.Balčikonienė.
Sveikatos ekonomikos departamente taip pat į Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ atstovų įspėjimus apie galimas neigiamas vaistų pakeitimo pasekmes nebuvo tinkamai įsiklausyta.
„Jau ir nebežinome, kur kreiptis. Dabar pradėjome bendradarbiavimą su vaistų agentūra. Planuojame susitikti su vaistų gamintojais, tartis, kad galbūt mums būtų taikomos bent minimalios išimtys“, – kalbėjo „Epilės“ vadovė.
Ruošia naują kainyną
Paprašyta pakomentuoti susiklosčiusią situaciją Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilienė atsiuntė štai tokį atsakymą:
„Labai apgailestaujame dėl pacientės sveikatos būklės ir linkime kuo greičiau pasveikti. Sudarant 2018 m. III ketvirčio Kainyną buvo vadovaujamasi nauja kainodara, tad į Kainyną nebuvo įtraukti tie vaistai, kurių gamintojai pasiūlė per dideles kainas.
Šiuo metu į Kainyną yra įtraukti dviejų gamintojų kompensuojamieji vaistai su veikliąją medžiaga topiramatas. Tačiau nuo vartojamo vaisto stiprumo, priklauso, kurio gamintojo vaistą galima įsigyti. Nežinome, kokio stiprumo vaistą vartojo pacientė, o taip pat jos ligos eigos ir diagnozės, tad tikrai negalime komentuoti jos sveikatos būklės.
Primename, kad generinis vaistinis preparatas – tai toks vaistas, kurio veikliosios medžiagos kiekybinė ir kokybinė sudėtis ir vartojimo būdas yra tokie patys kaip originalaus vaisto (patentinio). Generinius vaistus kurianti įmonė turi įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas, t. y., atitinka bioekvivalentiškumas, ir tai įrodyta atlikus nustatytus tyrimus.
2018 m. IV ketvirčio Kainynas bus tvirtinamas šių metų spalio mėn. Šiuo metu gamintojai vis dar teikia paraiškas, kurios yra vertinamos. Tad atsižvelgus į gamintojo pasiūlymą ir jo atitikimą reikalavimams bus sprendžiama, ar įtraukti vaistą į Kainyną“.
