Kai gydytojas Yasiras Hamadas iš Vašingtono universiteto, esančio Sent Luise, išgirdo, kad vienos pacientės liežuvis pajuodavo, nieko nelaukdamas griebėsi šios galimybės tai ištirti.
Pacientė buvo 55-erių metų moteris, atsidūrusi ligoninėje po avarijos, dėl kurios jos abi kojos buvo sužeistos. Gydytojai privalėjo išrašyti pacientei į veną lašinamų antibiotikų, vadinamų minociklinu, nes žaizdose kilo infekcija.
Pakako vos vienos savaitės vaistų vartojimo ir jos liežuvis pasidarė tamsus, tarsi naktis. Ji taip pat pranešė, kad jautė pykinimą ir blogą skonį burnoje, rašė sciencealert.com.
Keistą liežuvio išvaizdą lemia padidėję liežuvio speneliai – maži išsikišimai, kuriuose yra skonio svogūnėlių. Padidėję speneliai liežuviui suteikia „plaukuotą“ išvaizdą, o bakterijų pagausėjimas – keistą spalvą.
Teigiama, kad tokią būklę gali sukelti antibiotikai, ypač tie, kuriuos suvartojus išdžiūva burna, ir daug bismuto turintys vaistai. Keistą liežuvio išvaizdą gal lemti ir galvos arba kaklo radiacija, infekcijos, kvėpavimas per burną, gausus rūkymas ar alkoholio vartojimas ir prasta burnos higiena.
Toks liežuvis ne tik atrodo prastai. Dėl šio sutrikimo savininkui apsunksta kvėpavimas, o burnoje juntamas metalo skonis. Vadinamasis „plaukuotas“ liežuvis gali būti įvairių spalvų: juodos, geltonos, žalios ar rudos.
Juodo „plaukuoto“ liežuvio sindromas paprastai praeina be gydymo. Situaciją gali pagerinti liežuvio valymas švelniu dantų šepetėliu bei geriant daug skysčių.
Mokslininkai tikina, kad nerimauti nėra ko, nes tokia būklė pavojaus nekelia. Žinoma, rizika išsivystyti šiam reiškiniui padidėja rūkaliams, asmenims, turintiems specifinių sveikatos sutrikimų ir nesilaikantiems burnos higienos taisyklių.
Grįžtant vėl prie konkretaus atvejo, gydytojai paskyrė pacientei kitus antibiotikus ir per keturias savaites liežuvio spalva vėl tapo normali.
„Vos pažvelgus į burną galima diagnozuoti daugelį ligų. Todėl patariu gydytojams niekada nepraleisti šios kūno dalies, kai apžiūri pacientą“, – pabrėžė gydytojas.
