Specialistų teigimu, dalis pacientų vasarą peršalimo simptomų neskiria nuo alerginės reakcijos, o absoliuti dauguma tokių susirgimų prasideda dėl neatsargumo ir organizmo siunčiamų signalų nepaisymo.
Temperatūrų skirtumas – didžiausias stresas organizmui
Pirmuosius peršalimo simptomus pajutę žmonės vasarą dažniausiai keliauja pas vaistininkus, tikėdamiesi, kad pavyks ligą nugalėti pernakt ir išvengti medikų įsikišimo.
„Nors vasarą dėl peršalimo į vaistinę užsuka mažiau klientų nei kitais metų laikais, tačiau srautas vis tik išlieka nemažas. Pagrindinis peršalimų vasarą kaltininkas, greičiausiai, yra organizmo stresas, kurį sukelia lauko ir patalpų temperatūrų skirtumai“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė.
Pasak jos, kai būna karšta, žmonės ieško būdų kaip greitai atvėsti – vartoja daug šaltųjų gėrimų, ledų, drastiškai padidina vėsinimo sistemų galingumą patalpose ar transporto priemonėse. Organizmas nespėja prisitaikyti prie staigių temperatūros pokyčių, silpsta ir dėl sukelto streso ima siųsti pirmuosius peršalimo signalus – skauda gerklę, prasideda karščiavimas ir sloga.
„Mėgstantiems itin vėsų patalpų orą reiktų nepamiršti, kad optimali, komfortiška mūsų organizmui temperatūra patalpoje yra maždaug 22 laipsniai. Vasarą šis rodiklis gali būti ir aukštesnis – skirtumas tarp lauko ir patalpos temperatūrų turėtų būti ne didesnis nei 5 laipsniai“, – papildo R.Ulinskienė.
Gal tai alergija?
Staigūs temperatūrų skirtumai itin neigiamai veikia nosies ir gerklės gleivines, sukelia kraujagyslių spazmus, gali pažadinti organizme snaudžiantį virusą.
Vasaros peršalimo simptomai kartais gali būti painiojami su alerginėmis reakcijomis, tačiau, pasak vaistininkės, yra keli kriterijai, padedantys atspėti, ar jus kamuojantis negalavimas yra alergija, ar peršalimas.
„Lengvas peršalimas, lydymas slogos, dažniausiai nėra pavojingas sveikatai. Pagrindiniai jo atributai yra bendras organizmo silpnumas ir aukšta temperatūra bei vienas, nors ir ne elegantiškas, tačiau labai iškalbingas rodiklis – išskiriamų gleivių spalva. Jei jums peršalimas – gleivės bus gelsvos, jei alerginė reakcija – žalsvos spalvos“, – vardija vaistininkė.
Greipfrutų sultys – daugumos vaistų priešas
Jei vis tik peršalote, būkite kantrūs – nepulkite gerti paracetamolio ar antibiotikų, venkite dažniausių savigydos klaidų.
„Dažnai klaidingai manoma, kad aspirinas tinka visoms būklėms gydyti, bet, atsižvelgiant į vaisto dozę, reiktų žinoti, kad jo veikimas ir paskirtis šiek tiek skiriasi. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kokius vaistus jau vartojate įprastai kitoms ligoms gydyti: jei juose jau yra sudėtinio paracetamolio, venkite gerti jo papildomai“, – atkreipia dėmesį R.Ulinskienė.
Dar viena klaida, ypač dažna vasarą, yra vaistų užgėrimas gaiviaisiais gėrimais, sultimis ar net alumi.
„Svarbu žinoti, kad vaistus galima užgerti tik vandeniu, nes vanduo yra natūralus tirpiklis. Ypatingai reikėtų vengti alkoholinių gėrimų ir greipfrutų sulčių, mat jos gali ypatingai iškreipti vaisto poveikį ir yra nesuderinamos su daugeliu medikametų“, – sako specialistė.
Leiskite sau... sirgti
„Nuolatos stiprinkite savo organizmą, vartokite vitaminą C: jo turinčius preparatus, vaistažoles ar vaisius.
Jis didina atsparumą ligoms, stiprina imunitetą. Taip pat – bičių produktus, medų. Nereikia pamiršti, kad arbatos, kurių dažniausiai griebiamės peršalę – liepžiedžių ar aviečių, skatina prakaitavimą, tad vasarą, kai dėl karšto oro gausiau prakaituojame, jas geriau keisti šalavijų ar medetkų arbatomis“, – pataria vaistininkė.
Pajutus peršalimo simptomus, nereiktų stengtis jų malšinti – leiskite sau sirgti: ilsėkitės, gerkite daug šiltų (ne karštų!) skysčių.
Jei temperatūra kūno nesiekia 38 laipsnių, nesistenkite specialiai jos mažinti.
Taip pat neskubėkite gerti antibiotikų – jie negydo virusinių susirgimų ir gali dar labiau išbalansuoti natūralų organizmo pasipriešinimą ligai.
