Mokslininkų teigimu, nustačius susirgimą jo pradžioje, atsiranda didesnė galimybė padėti žmogui, kad liga mažiau pakenktų atminčiai bei mąstymui.
Niukaslo universiteto atlikto tyrimo metu 120 pacientų specialius, stuburo apačioje pritaisytus aparatus, išbandė laboratorijoje, kur buvo fiksuojama jų eisena ir judesiai.
Vėliau, eksperimento dalyviai su šiais aparatais gyveno savaitę, atlikdami kasdienius darbus.
Mokslininkų teigimu, buvo surinkta lengvai apdorojama ir kliniškai patikima informacija apie eisenos manieras ir modelius, bei nustatyta jos charakteristika – greitis, kintamumas ir vaikščiojimo asimetrija.
Tyrimą atlikusių ekspertų teigimu, šie atradimai padės pastebėti pirmuosius pavojaus ženklus, rodančius galimus sutrikimus.
Ankstesni tyrimai rodo, kad pirmieji Alzheimerio požymiai žmogaus smegenyse aptinkami 10–20 metų prieš pastebint fizinius sutrikimus.
Mokslininkai teigia, kad nustačius ligos ženklus anksti – didesnė tikimybė, kad pavyks užkirsti kelią Alzheimeriui paveikti žmogaus atmintį ir mąstymą.
