Kraujas – gyvybės pagrindas, be kraujotakos nefunkcionuoja nė viena sistema, nė vienas organas žmogaus kūne. Tačiau daugelis žmonių apie tai, kad reikėtų stiprinti kraujotaką, susimąsto tik tuomet, kai užklumpa įvairios ligos.
– Dėl kokių priežasčių gali sutrikti kraujotaka? – paklausėme gydytojo J.Fišo.
– Įsivaizduokime, kad mūsų kraujotaka yra kaip sudėtingos struktūros vamzdynas, kuris paklūsta hidrodinaminiams dėsniams, susijusiems su vamzdyno pralaidumu, jo išsišakojimu, įvairių vamzdžių spindžiu.
Daug lemia skysčio klampumas, tirštumas, takumas, sudėtis ir kitos savybės.
Kaip vandentiekyje vanduo, taip ir kraujas mūsų organizme cirkuliuoja esant tam tikroms sąlygoms.
Kraujo tėkmei gali būti svarbus ir kraujagyslės standumas, elastingumas, jos gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti, nes kraujas arterijomis teka pliūpsniais, o ne ištisai kaip vandens srovė.
Tuo mes galime įsitikinti čiuopdami pulsą kakle, ties miego arterija ar rankoje.
Kartais kraujotaka sutrinka dėl to, kad kraujas nepriteka iki organo.
Jei kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja, susidaro hemoragija. Tai reti atvejai.
Kur kas dažniau būna išemija, kai kraujas nepasiekia svarbių organų susiaurėjus kraujagyslės spindžiui ir ją užkemša trombas.
Išemija gali išsivystyti įvairiuose organuose – žarnyne, širdyje, odoje, galvos smegenyse.
Jei kraujas nepriteka iki tam tikros galvos smegenų dalies, tai sukelia išeminį insultą, jei užkemšama širdies vainikinė kraujagyslė, kyla infarktas, o jei trombas nukeliauja su krauju ir užkemša plaučių arteriją, išsivysto plaučių tromboembolija.
– Kaip greitai žmogaus gyvybei iškyla pavojus?
– Gyvybei grėsmingos komplikacijos neatsiranda per vieną dieną, jos bręsta pamažu, o žmogus gali nieko neįtarti.
Kai ateinate į operos spektaklį, iš pradžių scenoje būna tylu, tamsu, orkestras negroja. Bet staiga įsižiebia prožektoriai, dirigentas mosteli lazdele, ir su trenksmu pasigirsta fanfaros.
Taip ir insultas gali smogti visa jėga. Bet tai jau komplikacija, o ligos procesas pradėjo vystytis gerokai anksčiau. Kaip ir spektaklio repeticijos.
– Kuo pavojingi trombai?
– Ne tik neurologinių, bet ir kitų ligų priežastis yra pakitusi kraujo sudėtis.
Dėl šios priežasties gali sulipti kraujo kūneliai trombocitai, eritrocitai, išopėti kraujagyslių sienelės, atsirasti aterosklerotinių plokštelių.
Tos plokštelės gali atplyšti, nukeliauti su kraujo tėkme ir užkimšti kraujagyslę. Netgi tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos patogenezė yra susijusi su kraujo sudėties pakitimu ir nepakankama kraujotaka.
– Kaip išgelbėti nervines ląsteles nuo žūties?
– Jei kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje nepriteka kraujo, apmiršta galvos smegenų audinys, o tai reiškia, kad pranyksta tam tikrai smegenų zonai būdinga funkcija.
Laimė, neuronai gali kurį laiką atrodyti tik kaip mieganti gražuolė, bet vėliau jų funkcija gali atsikurti. Ši nervinio audinio savybė vadinama neuroplastiškumu ir yra labai svarbi.
Kad atsigautų smegenų ląstelės, reikia kuo skubiau atkurti kraujo tėkmę. Todėl gydant išeminį insultą brangi kiekviena minutė.
Dar svarbesnė yra profilaktika. Visada primenu savo pacientams, kad vienas centas, paskirtas ligos profilaktikai, yra daugiau nei šimtas eurų, išleistų gydant ligą.
Svarbu, kad žmogus pas gydytoją ateitų vos pajutęs pradinius ligos simptomus. Mes turime šalinti priežastį, kuri sukėlė šiuos negalavimus. Kai įvyksta katastrofa, gydymas būna kur kas sudėtingesnis.
Rodos, Kinijoje buvo taikoma tokia praktika – imperatoriaus rūmų gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius būdavo sveikas.
Kai jis susirgdavo, gydytojas likdavo be pinigų. Manau, ir dabar medikų uždavinys – užtikrinti, kad žmonės būtų sveiki. Jei jie neserga, vadinasi, mes gerai dirbame.
– Kokie negalavimai gali liudyti, kad sutriko kraujotaka?
– Jų yra labai daug. Mes simptomus klasifikuojame į sindromus, pavyzdžiui, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse, galūnių, veido ar kitos kūno vietos tirpimas.
Tai rodo, kad pagrindinis mūsų kūno kompiuteris – galvos smegenys – ėmė prasčiau veikti. Taip gali atsitikti, jei žmogaus kraujas yra pernelyg tirštas, prasti kraujo rodikliai, jei mažai geriama skysčių. Ilgainiui tai gali prišaukti insultą.
– Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja visame pasaulyje. Pasigirsta nuomonių, kad Vakarų medicina bejėgė kovoti su šiomis blogybėmis. Kas dar gali padėti?
– Manau, laikas atsigręžti į Rytų mediciną, ypač dėl sukauptos ligų prevencijos patirties.
Nors šiuolaikinė medicina daug pasiekė, ji pranoko indų, japonų, kinų, Tibeto mediciną (tai rodo sudėtingos chirurginės operacijos, gebėjimas persodinti donoro organus), dar trūksta patirties, kaip apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų.
Rytų medicina sukaupė daug žinių apie natūralias prevencijos priemones, kurios gali apsaugoti nuo kraujotakos sutrikimų, taip pat nuo insulto bei infarkto.
– Kodėl mokslininkai susidomėjo fermentais?
– Yra žinoma, kad tam tikros bakterijos gamina svarbų fermentą natokinazę.
Ištyrus šią biologiškai aktyvią medžiagą paaiškėjo, kad ji mažina kraujo klampumą.
Japonai nuo seno fermentuoja virtas sojų pupeles, ir šis populiarus patiekalas vadinamas natu („natto“).
Sojų pupelėms rauginti naudojamos bakterijos atlieka svarbų darbą – mažina kraujo klampumą.
Jei kraujas nėra klampus, mažiau ir įvairių kraujotakos komplikacijų.
Japonija neatsitiktinai garsėja pasaulyje savo ilgaamžiais. Pagal tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę Japonijos moterys užima pirmąją vietą pasaulyje, nuo jų nedaug atsilieka ir vyrai.
Tyrinėdami šį reiškinį mokslininkai rėmėsi prielaida, kad tai galėjo lemti Japonijos gyventojų mitybos tradicijos.
Svarbu ne tik tai, kiek ilgai gyvena žmogus, bet kad jo nevargintų silpnaprotystė ir atminties spragos, kad jis pats galėtų kontroliuoti dubens organų veiklą, judėti ir būti nepriklausomas nuo kitų.
– Kuo dar reikėtų papildyti mitybą norint gerinti kraujotaką?
– Reikėtų atkreipti dėmesį į antioksidantus, kurie naikina laisvuosius radikalus. Dėl pastarųjų kyla įvairūs uždegimai, išsivysto vėžys, insultas, išsėtinė sklerozė ir kitos ligos.
Viduržemio jūros regiono žmonės gyvena ir ilgai, ir kokybiškai. Kodėl? Pasirodo, jų maiste gausu antioksidantų. Natūralus antioksidantų šaltinis – jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus, šviežios daržovės ir vaisiai.
O vertingiausia alyvuogių aliejaus antioksidacinė dalis yra hidroksitirozolis.
– Kokiais atvejais patartumėte vartoti natokinazės fermentą su hidroksitirozoliu?
– Jei žmogus patyrė miokardo infarktą ar insultą, kai krešulys užkemša kraujagyslę ir tam tikroms smegenų ląstelėms pritrūksta deguonies ir maisto medžiagų, greta pagrindinio gydymo patartina skirti natokinazę.
Jei žmogus skundžiasi galvos svaigimu, prasta atmintimi, jei mirguliuoja akyse, galima įtarti, kad prastos savijautos priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
Kraujagyslių sveikata būtina pasirūpinti ir po operacijų, žinoma, stengiantis išvengti hemoraginių komplikacijų. Tokia pagalba greta pagrindinio gydymo praverstų ir sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidėjusį arterinį kraujospūdį.
Taip pat preparatą vartoti gali ir jauni žmonės, žinantys, kad jų giminėje būta širdies ir kraujagyslių ligų, norint sustabdyti prasidėjusį organizmo senėjimo procesą.
Kas tai padarė?
Natokinazės atradėjas – japonų mokslininkas proktologas Hiroyuki Sumi, taip pat domėjęsis ilgaamžiškumu. Ieškodamas kraujo krešulius trombus tirpdančių savybių jis tyrė šimtus natūralių medžiagų, o 1980 metais Čikagos (JAV) universitete atliko eksperimentus.
Kad natokinazė gali paveikti natūraliai su amžiumi vis labiau tirštėjantį kraują, įrodo klinikiniai tyrimai. Natas neskystina kraujo kaip medikamentai, vadinamieji tiesioginiai antikoaguliantai, kurie skiriami dėl širdies ritmo sutikimų ar patyrus miokardo infarktą.
Antikoaguliantai gelbėja įvykus katastrofai, pavyzdžiui, ištikus insultui suleidžiama tam tikrų preparatų, todėl apmirusi smegenų zona atsigauna. Tai rimtas gydymas, kuris taikomas pacientui patekus į specializuotą kliniką, kurioje įmanoma atlikti sudėtingus šiuolaikinius tyrimus.
Kiti vaistai, kuriuos žinome kaip gerinančius kraujo tėkmę, pavyzdžiui, aspirinas, varfarinas, skystina kraują (tai netiesioginiai antikoaguliantai). Tuo metu fermentas natokinazė veikia kitą kraujo rodiklį – jo klampumą. Tai reiškia, kad kraujyje nesukimba nei eritrocitai, nei trombocitai. Eritrocitai pasidaro plastiški, gali susiploti ir pralįsti pro smulkiausią kapiliarą, jie neįstringa ir jo neužkemša.
