Tai reiškia, kad joje nebeliktų gamintojų skiriamųjų logotipų, spalvų, paliekant tik dabar naudojamus šokiruojančius vaizdus ir visiems gamintojams suvienodintą pavadinimą.
Tokia tabako gaminių prekės ženklų cenzūra šiuo metu yra pilnai įvesta Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Nors šis pasiūlymas mūsų šalyje dar tik pradedamas viešinti, idėjos oponentai sako, kad toks žingsnis būtų greičiau žalingas nei naudingas.
Nebelikus išskirtinių atskirų gamintojų ženklų rūkantieji paprasčiausiai rinksis pigesnę produkciją.
Priešingai, psichologiniu aspektu, „Ąžuolyno klinikos“ direktoriaus, gydytojo psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, pakuotė vartotojams įtakos praktiškai neturės.
Išbadėjęs maisto nesirenka
Ant tabako gaminių naudojami baisūs, šokiruojantys vaizdai, pasak psichoterapeuto, savo misiją atlieka tinkamai, esą, tokią formą galima kritikuoti arba ne, tačiau žmones reikia supažindinti su galimomis pasekmėmis. Vis dėlto, suvienodinus tabako gaminių pakuotes, didesnis poveikis vargu ar bus pastebimas.
„Aš tą palyginčiau su tuo, kuomet esi alkanas. Kai turi psichologinių problemų, esi linkęs į priklausomybes. O kai esi išbadėjęs – valgai bet ką, tą puikiai atspindi žmonės, priklausomi nuo sunkiųjų narkotikų.
Priešingai, kai esi sotus, tu renkiesi, kaip tas maistas atrodo, kaip jis įpakuotas. Todėl tai daliai žmonių, kuriems priklausomybė nuo tabako nėra aktuali, jie galbūt ir nepradės rūkyti ar bent jau atsisakys rūkyti retkarčiais.
Vis dėlto tiems, kuriems atsikratyti šios priklausomybės nepavyksta, jokio skirtumo, kaip ta pakuotė atrodo, svarbu tiesiog užtraukti dūmą“, – sako R.Alekna.
Rūkymas neatsiejamas nuo psichologinių problemų
Psichoterapeuto teigimu, bet koks polinkis į priklausomybę kyla iš neišspręstų vidinių problemų, o alkoholio ar cigaretės besigriebiantys asmenys užsiima savotiška savigyda.
Priklausomybės, pasak specialisto, dažniausiai nustatomos tiems, kurie vaikystėje išgyveno psichotraumuojančias situacijas, pvz. buvo seksualiai išnaudojami, patyrė emocinį ar fizinį smurtą.
Jo teigimu, plačiai paplitęs požiūris, kad su tokiomis problemomis susiduria tik žmonės iš asocialių šeimų, tačiau tai toli gražu neatspindi realybės.
„Kai kurios situacijos, santykiai su tėvais būna psichotraumuojantys, nors tai jokiu būdu nėra netinkamas elgesys su vaiku. Pvz., jeigu vaikas auklėjamas per griežtai, jam keliami per dideli reikalavimai arba šeimoje išgyvena tėvų emocinį šaltumą, užaugęs jis gali nepakankamai save vertinti, tuomet ir atsiveria lengviausias kelias žalingiems įpročiams“, – priklausomybių kilmę grindžia specialistas.
Nuo vienos priklausomybės prie kitos
Pasak R.Aleknos, priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje žmogus gyvena, formuoja ir jo polinkius griebtis žalingų įpročių, o pakuotės išvaizda tokiems asmenimis įtakos nedaro: „Priklausomybės yra kompleksiškos: jei rūko, tai ir geria, būna, įninka į azartinius lošimus.
Jei priklausomas žmogus gyvena kriminalizuotoje aplinkoje, šalia rūkymo dažnai seka ir kiti dalykai: alkoholis, sunkesni narkotikai. Juk tie, kurie priklausomi nuo heroino, nesirenka, kokioje pakuotėje tai gauna.“
Anot psichoterapeuto, kovoje su problema einama ne tuo keliu: „Akcentą dedame ne toje vietoje ir tai liūdniausia. Priklausomybė yra ne nuo kažko, o dėl kažko ir tas priežastis reikia naikinti, kreiptis į specialistus.
Žinoma, bendrinės pakuotės gali būti viena iš priemonių rūkančiųjų skaičiui mažinti, bet atimti iš žmonių būdą geriau pasijusti nepasiūlant kitų sprendimų – tai tas pats, kas nuo alkoholio priklausomam žmogui liepti negerti, kuomet jis negerti jau nebegali.“
Alternatyva geriau negu nieko
Kaip teigia R.Alekna, į priklausomybes linkusiam žmogui metant rūkyti iškyla grėsmė kompensuoti tai kitur: „Gydymo metodas dažnai būna nukreiptas tik į žmogaus susilaikymą nuo alkoholio ar rūkymo, tačiau jeigu jam blogai, ką mes siūlome vietoje to?“ – kelia klausimą specialistas.
Pasak jo, vieną dieną atsisakius ilgus metus trukusio žalingo įpročio, žmogus sąmoningai ar nesąmoningai vieną dalyką pakeičia kitu, pvz. priklausomybe nuo interneto, besaikiu valgymu ar kaip dabar madinga – bėgti ilgus nuotolius.
Dažnai mesti rūkyti iš pirmo karto nepavyksta, dėl to vis dažniau pereinama prie alternatyvių priemonių – elektroninių cigarečių ar bedūmių tabako gaminių, kuriuose tabakas ne deginamas, o kaitinamas, todėl į organizmą nepatenka įprastų cigarečių degimo metu atsirandančios kenksmingos medžiagos.
Toks pasirinkimas, pasak psichoterapeuto, nėra kova su priklausomybe, vis dėlto neneigia, kad tai – kelias žalos mažinimo link.
„Rūkant didžiausią žalą daro smalkės ir degiosios medžiagos. Smalkės tvirčiau susijungia su hemoglobinu nei deguonis, todėl organizmas visąlaik jaučia pastovų deguonies badą. Tai gali turėti įtakos vėžinių ląstelių atsiradimui, aterosklerozinių plokštelių susidarymui“, sako R.Alekna. Taigi nusprendus mesti rūkyti ir siekiant geriausių rezultatų, pravartu apsvarstyti ir galimas alternatyvas, kurios gali būti pirmas žingsnis kelyje į gyvenimą be priklausomybių, bei nebijoti ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus.
Daugiau su kovos su priklausomybėmis tema susijusios informacijos ir tikrų, nesuvaidintų žmonių istorijų rasite su Sveikatos stiprinimo fondu įgyvendinamame projekte – pokyčių dramoje „Gyvenimo sparnai“.
