Galūnę moteriai teko amputuoti po to, kai skusdama kojos plaukelius ji įsipjovė ir į žaizdą įsimetė infekcija.
43 metų Jungtinės Karalystės gyventoja Tatyana Czernozukow vieną dieną šalindama plaukelius skustuvo ašmenimis įsipjovė dešinę koją. Tai nutiko 2014 metų balandį.
Iš pradžių Bristone, Derbišyre gyvenanti moteris ignoravo maždaug 2,5 cm dydžio žaizdelę, manydama, kad ji nieko nereiškia.
Bet po pusmečio žaizdelė patrigubėjo ir, kaip rašoma interneto svetainėje „Daily Mail“, atsivėrė milžiniškas plyšys.
Vos tik žaizdai padidėjus moters mama ragino dukterį kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Bet pažadėjusi taip ir padaryti Tatyana nieko nesiėmė.
Tačiau ilgainiui skausmas pasidarė toks stiprus, kad moterį teko penkioms dienoms paguldyti į ligoninę, kur gydytojai jai diagnozavo kojos opą ir davė stiprių antibiotikų.
„Niekada gyvenime nebuvau jutusi tokio stipraus skausmo“, – pasakojo T.Czernozukow.
Deja, antibiotikai negelbėjo. Infekcija buvo tokia stipri, kad moteriai net teko mesti darbą pardavimų srityje.
„Tai buvo visiškas košmaras. Aš tik šiek tiek įsipjoviau skusdamasi. Truputį aiktelėjau ir nieko blogo nepagalvojau.
Taip yra nutikę tūkstančius kartų ir anksčiau, tad tiesiog ant žaizdos uždėjau truputį tvarsčio ir tikėjausi, kad kraujavimas liausis.
Bet po keleto savaičių koja pažaliavo ir pajuodavo nuo kulkšnies iki pat kelio.
Mane kamavo tiesiog pragariškas skausmas“, – prisiminė T.Czernozukow.
Tuo pat metu moteriai buvo diagnozuotas diabetas, dėl kurio jos organizmo gebėjimas sveikti sulėtėjo ir atsivėrė opa. Infekcija buvo ligos pasekmė.
Vėliau gydytojai moteriai papasakojo, kad žaizdelės virsmas opa sergantiems diabetu yra sunki komplikacija, nes tai sutrikdo kraujo tekėjimą į kojas.
Gydytojai veltui 18 mėnesių bandė sustabdyti agresyvią infekciją, kad ši neplistų toliau po šlaunį.
Moteris infekcijos bandė išvengti įvairias būdais: gerdama tabletes, tepdama žaizdelę kremais, netgi medicininėmis lervomis, kurios turėjo išvalyti žaizdą, ėsdamos negyvus audinius. Bet niekas nepadėjo, nes buvo per vėlu.
Opa peraugo į gangreną, nes dėl tinimo, kurį lėmė infekcija, buvo apribotas kraujo patekimas į minkštuosius audinius, tad juose ėmė trūkti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų ir deguonies.
„Man reikėjo vis daugiau ir daugiau skausmą malšinančių vaistų, – prisiminė T.Czernozukow. – Nuolat jaučiausi taip, tarsi į mane būtų susmigę tūkstančiai adatų.
Sėdėdavau apsivyniojusi koją plastikiniu maišeliu, nes iš jos sunkėsi daug skysčių. Jaučiausi tarsi siaubo filme“.
2016 metų balandį karalienės medicinos centro Notingeme gydytojai moteriai pasiūlė drastišką išeitį – amputuoti koją.
T.Czernozukow, kuri augina dukterį, išgirdo iš gydytojų, kad koją amputuoti nėra būtina, bet jos gali užtrukti ne vienerius metus, kol ji sugis, jei taip apskritai įvyks.
Į tai moteris tiesiog atsakė: „Gerai, nupjaukite ją. Noriu, kad to neliktų“.
Tad po daugybės mėnesių pragariškų kančių gydytojai moteriai amputavo koją aukščiau kelio.
Laimė, operacija padėjo sustabdyti infekcijos plitimą ir dabar T.Czernozukow džiaugėsi, kad jos bent jau nebekamuoja skausmai. Todėl dėl amputacijos ji teigia visiškai nesigailinti.
Netolimoje ateityje T.Czernozukow tikisi gauti kojos protezą ir grįžti į darbą. Po šios istorijos moteris sveikos kojos plaukelių nebeskuta, o šalina juos vašku.
Tuo metu amputuotosios kojos likusios dalies plaukelių ji išvis nebeliečia, nes bijo, kad nepasikartotų pragaras, per kurį teko pereiti.
