Moteris teigia, kad išbandė viską: pakeitė mitybą – valgo daugiau vaisių ir daržovių, bando eksperimentuoti geriant kavą ir jos atsisakant, o gydytojai teliepia išsimiegoti. Ji papasakojo, kad sulaukė ir gana neįprasto pasiūlymo – gydytis geriant savo šlapimą.
Ji nežino, ko daugiau griebtis ir kas galėtų padėti, o tokio atgrasaus gydymo metodo nė nenori išbandyti. Gydymas šlapimu, dar kitaip vadinamas urinologija, priklauso netradicinei medicinai.
Tvirtos vienareikšmiškos nuomonės ir įrodymų, kad šlapimas gali padėti išgydyti tam tikras ligas – nėra. Be to, teigiama, kad su šlapimu pašaliname nemažai toksinių medžiagų, todėl nevalia gerti šio skysčio.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė Raminta Masaitienė teigė, jog akivaizdu, kad ši moteris turi rimtą problemą, nes tai ženkliai apriboja jos gyvenimo kokybę.
Mieguistumas vairuojant gali turėti ir rimtų pasekmių, todėl moteriai reikėtų kreiptis į specialistą ir patikslinti jos skundų priežastis, esant reikalui atlikti papildomus tyrimus. Gydymo urinoterapija specialistė nekomentuoja, nes tam nėra atliktų mokslinių tyrimų.
Miego sutrikimų yra apie 90
Gydytoja neurologė pridūrė, kad pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją, miego sutrikimų yra labai daug – maždaug 90, jie skirstomi į tam tikras 7 grupes. Pasireiškimas jų gana įvairus, bet dažniausi simptomai, įspėjantys, kad su miegu yra kažkas blogai, yra nemiga arba mieguistumas dienos metu.
Mieguistumas visiems pasireiškia panašiai: prieš užmigdamas žmogus jaučia, kad nori miego, o netikėtas ir staigus užmigimas, dar vadinamas miego priepuoliu, yra gerokai rimtesnė problema, tokiu atveju reikėtų ieškoti priežasčių ir esant reikalui paskirti gydymą.
„Mieguistumas skirstomas į fiziologinį ir patologinį. Fiziologinis mieguistumas tai natūralus budrumo svyravimas paros bėgyje: dienos metu apie 14–18 val. ir naktį apie 3–5 val. Prie fiziologinio mieguistumo galime priskirti ir mieguistumą, kuris atsiranda dėl amžinių miego–budrumo ritmo bei miego struktūros pokyčių.
Dėl fiziologinių pokyčių vyresnio žmogaus miego trukmė sutrumpėja, todėl asmenims virš 65 m. atsiranda pogulio poreikis. Fiziologinis mieguistumas gali atsirasti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nėštumo metu“, – pabrėžė R.Masaitienė.
Pasak jos, patologinį mieguistumą sukelia ligos ar netinkamas elgesys. Viena tokių priežasčių – nepakankama miego trukmė. Tai yra rimta šiuolaikinė problema, specialistai net siūlo įtraukti į ligų klasifikaciją kaip atskirą ligą – nepakankamo miego sindromą.
Mieguistumas gali būti ligų požymis
Dėl greito gyvenimo tempo ir tobulėjančių technologijų, nepakankamai skiriame laiko miegui, o tai lydi mieguistumas su visomis toliau einančiomis pasekmėmis. Ypatingai tam jautri grupė studentai ir paaugliai, nes jų miego poreikis didesnis nei suaugusiųjų.
Net trečdalis jaunų žmonių dėl lėtinio miego trūkumo patiria patologinį mieguistumą. Mokslininkų paskaičiuota, kad nuo 1959 m. iki 1980 m. sveikų suaugusiųjų miego trukmė sutrumpėjo 1 miego valanda.
„Patologinis mieguistumas gali būti ir ligų požymis. Kaip minėjau, nemaža dalis miego sutrikimų pasireiškia mieguistumu dieną: ideopatinės hipersomnijos, narkolepsija, miego apnėjos sindromas, neramių kojų sindromas, periodinių kojų judesių sindromas.
Taip pat situacijos, kuriuos fragmentuoja miegą – tai kintanti šviesa, triukšmas nakties metu, šalia knarkiantis lovos partneris, neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, encefalitai, insultas, galvos smegenų trauma, somatinės ligos – tai endokrininės sistemos, kai kurios plaučių ligos bei psichikos ligos, elektrolitų disbalansas, pvz., natrio trūkumas, karščiavimas, taip pat bet koks skausmas, vaistų vartojimas.
Yra nemažai vaistų, kurie trikdo miegą ir to pasekmė mieguistumas dieną, o dar kitų vaistų šalutinis poveikis taip pat yra mieguistumas“, – informavo gydytoja neurologė.
Nesupainiokite mieguistumo su nemiga
Mieguistumo nereikėtų supainioti su nuovargiu. Nuovargis – tai emocinių, protinių ir fizinių pastangų trūkumas ar padidėjęs poreikis kažkam atlikti. Miegas nepalengvina nuovargio, o mieguistumas pamiegojus paprastai sumažėja arba išnyksta.
Mieguistumas neabejotinai pablogina mūsų gyvenimo kokybę, įtakoja mūsų darbinę ir socialinę veiklą, o neretai po juo gali slėptis ir liga. Todėl pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad skiriame pakankamai laiko miegui ir jei mieguistumas išlieka, reikėtų kreiptis pas gydytoją.
