Tam, kad jo išvengtumėte, reikėtų ne tik prižiūrėti savo sveikatą, bet ir atkreipti dėmesį į organizmo iš anksto siunčiamus signalus. Vienas pagrindinių simptomų, kad gresia širdies smūgis yra padidėjęs kraujospūdis. Nuolatinis jo tikrinimasis ir palaikymas normos ribose riziką patirti miokardo infarktą smarkiai sumažina.
Tačiau yra ir kitų apie gresiančią ligą pranešančių simptomų. Specialistai teigia, kad likus maždaug mėnesiui iki miokardo infarkto, žmogaus kūnas apie tai praneša tam tikrais požymiais, kurie gali būti ir mažiau pastebimi, rašė naturalcureshouse.com.
Juos žinoti itin svarbu, nes dažnai pirmasis iš tiesų ryškus širdies ir kraujagyslių ligų simptomas yra pats miokardo infarktas, kurio daugelis neišgyvena.
1. Didelis nuovargis.
Vienas iš pirmųjų apie gresiantį širdies smūgį įspėjančių simptomų yra padidėjęs nuovargis. Žinoma, nuovargis yra normali savijauta po ilgos dienos ar prasto miego, tačiau tai neturėtų būti nuolatinis jausmas.
Jeigu miegate gerai, sveikai maitinatės ir fiziškai ar emociškai neišsenkate, tačiau vis tiek jaučiatės pavargę, derėtų apsilankyti pas gydytoją.
2. Miego sutrikimas.
Dar vienas požymis, kad artinasi miokardo infarktas yra staiga sutrikęs miegas. Jeigu įprastai miegate ramiai, tačiau pastaruoju metu vis pabundate, turite dažniau naudotis tualetu, jaučiate troškulį, gali būti, kad jūsų sveikatai gresia pavojus.
Miegas yra metas, kai organizmo funkcijos sulėtėja, jis ilsisi. Tačiau sergant atsipalaiduoti nepavyksta, dėl to galite tapti jautresni aplinkos garsams, lengviau nubusti, gali kamuoti blogi sapnai.
3. Dusimas, pasunkėjęs kvėpavimas.
Jei staiga ėmėte sunkiai kvėpuoti, vis atrodo, kad trūksta oro, gali būti, jog kenčiate dėl širdies sveikatos problemų. Jeigu jai ima trūkti deguonies, galite susidurti su kvėpavimo problemomis. Be to, vienas iš miokardo infarkto simptomų yra sausas, nepraeinantis kosulys.
4. Virškinimo problemos.
Dar vienas ankstyvas infarkto požymis yra sutrikęs virškinimas. Jeigu pastebėjote, kad žarnynas ėmė nevirškinti, nuolat girdite iš jo sklindančius garsus, gurguliavimą, gali būti, kad problema yra rimtesnė nei nesuderintas maistas. Taip pat galite jausti pykinimą.
Kita vertus, pavalgius aštraus maisto, pieno produktų ar kitų vidurius laisvinančių patiekalų, yra visiškai normalu girdėti tam tikrus iš žarnyno sklindančius garsus.
5. Padidėjęs nerimas.
Jeigu staiga ėmėte jausti padidėjusį nerimą net ir tokios situacijose, su kuriomis paprastai susitvarkydavote be jokių problemų, pats metas kreiptis į gydytojus.
Nerimas neretai gali būti pasąmoningai organizmo siunčiama žinutė apie tai, kad kažkas yra ne taip, kaip turėtų būti. Juk dažnai rimta liga sergantys asmenys sako turėję nuojautą, kad serga dar prieš sužinodami diagnozę.
6. Silpnumo ir sunkumo pojūtis rankose.
Kai širdžiai neužtenka deguonies, ji siunčia signalą į stuburo smegenis. Kai tai nutinka, rankas, stuburą ir širdį jungiančiais nervais sklinda impulsai, kurie gali būti skausmingi.
Ne veltui įspėjama suklusti pajautus pokyčius rankose – jų tirpimas gali reikšti miokardo infarktą.
7. Skausmas.
Jeigu jaučiate skausmą viršutinėje kūno dalyje (rankose, krūtinėje, žandikaulyje, pečiuose) ar skrandyje, gali būti, kad problema daug rimtesnė, nei manėte. Paprastai skausmas, širdies permušimai ar nepatogumo jausmas krūtinės srityje gali reikšti apie vykstantį miokardo infarktą.
Tokiu atveju būtina skambinti greitajai medicinos pagalbai, nes kiekviena akimirka tampa brangi.
Kodėl svarbu palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją?
Cholesterolis – medžiaga, būtina geroms organizmo funkcijoms palaikyti. Tačiau per didelis jo kiekis sukelia problemų. Padidėjus cholesterolio kiekiui, jis nusėda ant kraujagyslių sienelių, taip sumažindamas jų pralaidumą ir elastingumą.
Dėl šių priežasčių ima vystytis aterosklerozė, paveikianti viso organizmo kraujotakos sistemos būklę. Tačiau ne viskas prarasta, mat nepažengus ligai, cholesterolio kiekį kraujyje dar galima reguliuoti natūraliai:
- Atsisakykite riebių ir apdirbtų maisto produktų;
- Venkite maisto, kuriame yra pridėtinio cukraus;
- Rinkitės sveiką mitybą, valgykite daugiau vaisių ir daržovių;
- Didinkite fizinį aktyvumą, daugiau vaikščiokite, užsiimkite sportine veikla;
- Į mitybos racioną įtraukite žuvį, avokadą, alyvuogių aliejų;
- Atsipalaiduokite, venkite streso;
- Vartokite papildus, turinčius monakolino K.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 liepos 2 dieną.
