Mūsų šalyje kasmet vidutiniškai nustatoma apie 300 naujų šio vėžio atvejų. Du trečdaliai sergančiųjų – moterys. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje sergamumas šia onkologine liga yra nedidelis, tačiau susirgusių skaičius vis didėja.
Tikrinkite apgamus
Melanoma – grėsmingas vėžys, kuris gali baigtis net mirtimi. Be to, žmonės, kurie turi genetinį polinkį susirgti melanoma, taip pat labiau rizikuoja susirgti kasos, krūties ar galvos smegenų vėžiu.
Apgamai – tai šimtų melanocitų sankaupa. Jeigu turite daug apgamų, tai reiškia, jog melanocitai jūsų organizme labai aktyvūs. Tiesa, jei apgamų tik vienetai, susirgti melanoma rizika taip pat yra, tačiau žymiai mažesnė.
Žmonės, turintys 100 ir daugiau apgamų turi net 5 kartus didesnę riziką susirgti odos vėžiu. Jei turite jų 50 – grėsmė yra dvigubai didesnė.
Nors labiausiai ligos išsivystymą lemia genetika, saulės poveikis taip pat be galo svarbus melanomos atsiradimui.
Pakitimai vystosi labai lėtai
Nacionaliniame vėžio institute dirbantis gydytojas chirurgas, onkologas Aleksandras Mordas papasakojo apie grėsmingo odos vėžio simptomus bei kaip galima sumažinti rizikos faktorius.
„Pagrindinį mūsų darbo krūvį sudaro nepigmentiniai odos vėžiai: bazoląstelinis ir plokščialąstelinis. Remiantis 2012 metų duomenimis, Lietuvoje per metus šiuo vėžio tipu suserga apie 2500 žmonių, tai yra žymiai daugiau nei melanomų – apie 300 naujų atvejų per metus.
Dėl odos piktybinių navikų diagnostikos, viskas atrodo kaip ir paprasta, liga prasideda odos paviršiuje, turi būti matoma ir apčiuopiama. Bėda ta, kad pakitimai vystosi labai lėtai, todėl ne kiekvienas atkreipia dėmesį į pokyčius, atsirandančius ant odos“, – pasakojo gydytojas.
Nesunkiai pamatoma ir apčiuopama liga
Pasak A.Mordo, dažniausiai būsimos onkologinės ligos vietoje atsiranda paraudimas, šerpetojimas. Tik gerokai vėliau, po kokių metų, šioje srityje pradeda formuotis mazgelis ar išopėjimas, oda pasidengia storesniais šašais.
Bazalioma dažniausiai atsiranda veido srityje – akių kampučiuose, šalia lūpų, ausų krašteliuose. Taip pat bazaliomoms būdingas daugybiškumas, t. y. keli židiniai įvairiose kūno vietose, tad šis odos susirgimas gali būti aptinkamas ir kitose atvirose kūno vietose.
„Beprasidedantį odos vėžį galima pamatyti ar apčiuopti, tačiau skausmas jaučiamas tik retais atvejais. Gali šiek tiek niežėti. Jeigu bet kokios kilmės žaizda odoje negyja kelis mėnesius, patarčiau kreiptis į dermatologus“, – rekomendavo chirurgas.
Šiuo metu pagrindiniu kancerogenu laikomas ultravioletiniai spinduliai, kurių mes daugiausiai gauname iš saulės šviesos. Labiausiai jautrūs nudegimams bei neatsargūs yra vaikai.
Šviesių plaukų ir šviesios odos savininkams su metais didėja rizika susirgti bet kokia odos vėžio forma, o išsivystymui turi reikšmės ir jonizuojanti radiacija.
Saugokitės saulės
Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Dažnai net apžiūrint su specialiais optiniais prietaisais, pavyzdžiui, dermatoskopu ar siaskopu, abejojama, kokios kilmės yra odos darinys.
Norint patikslinti diagnozę, atliekama biopsija, imamas naviko kelių milimetrų audinio fragmentas ir taip nustatoma, ar apgamas yra piktybinis.
„Ligų reikia bijoti. Jeigu veikia savisaugos instinktas, žmogus tikrina ir kreipia dėmesį į odos pokyčius. Asmuo pastebėjęs didėjantį, pakitusios spalvos apgamą, turi kreiptis į gydytojus. Kitaip gali išsivystyti navikas, o kaltas tada, manau, būtų pats ligonis.
Įrodymais pagrįsta, kad norint sumažinti odos vėžio riziką, reikia atsisakyti soliariumų, vengti deginimosi vidurdienį, kai saulė yra aukščiausiame taške“, – teigia A.Mordas.
Jis pataria saugoti ir vaikus nuo saulės, svarbu rengtis uždaresniais drabužiais ir teptis kremais nuo saulės. Jie svarbūs vasaros palydovai ne tik apsaugai nuo skaudžių odos nudegimų, bet ir nuo piktybinių pokyčių apgamuose.
Daug apgamų turintys asmenys, kurių giminėje buvo odos vėžio atvejų ar priklausantys kitiems rizikos faktoriams, privalo reguliariai tikrintis pas dermatologus.
Aptikus ką nors įtartino, reikia imtis veiksmų – kreiptis į gydytoją dermatologą. Reguliariai lankytis pas medikus, kad jie apžiūrėtų įtarimą keliančius apgamus. Tai daryti reikėtų bent kas dvejus metus, o patiems apsižiūrėti – kartą per mėnesį.
