Kai kurie tai priskiria ir priešmenstruaciniam sindromui, tad visai neretai pasiskundusios iš tikrųjų ramybės neduodančiais simptomais iš medikų lūpų jos išgirsta isterijos, depresijos ar streso diagnozes, rašė bbc.com.
Pasak britų psichiatras Elioto Slaterio, isterijos diagnozavimas moterims pacientėms, gydytojų manymu, dar 1965-aisiais išspręsdavo viską.
Tačiau 60 proc. iš 85 pacienčių, kurioms buvo nustatyta isterija, iš tiesų sirgo neurologinėmis ligomis, pvz., smegenų vėžiu arba epilepsija. Dešimtys mirė, nes negavo tinkamos medicininės priežiūros.
Šiandien tai vis dar aktualu, mat moterys ilgiau laukia tinkamos diagnozės, o neretai išgirsta išvadą, kad jaučiami simptomai – vaizduotės vaisius.
Ši situacija iš tiesų rimta. JAV atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tokios diagnostikos klaidos vien Amerikoje sukelia 40–80 tūkst. mirčių per metus.
Įtarė depresiją
Savo istorija sutikusios pasidalinti Jackie patirtis tikrai nepavydėtina. Pirmą kartą ji blogai pasijautė būdama 16 m. ir metų metus kentėjo nuo inkstų veiklos problemų, nuovargio, karščiavimo, sąnarių ir itin stiprių menstruacijų keliamų skausmų.
Merginai teko apsilankyti pas pirminės sveikatos priežiūros specialistą, urologą ir pulmonologą, tačiau visi jie sakė tą patį – jai nieko blogo nėra.
Šeimos gydytojas nusprendė, kad jai tik depresija ir išrašė antidepresantų. Medikamentai visai nepadėjo, bet Jackie priimdavo viską, ką tik medikai sakydavo ar liepdavo daryti, nes be galo norėjo pasveikti.
Pagaliau po kelerių metų Jackie draugė jai patarė nuvykti į turtingesnio priemiesčio ligoninę, kur gydytojas jai nustatė endometriozę. Atlikta operacija bemat numalšino itin stiprius dubens skausmus.
Diagnozavo vilkligę
Deja, problemos nesibaigė. Jackie turėjo persikraustyti į kitą miestą ir susirasti kitus gydytojus, kurie rimtai žiūrėtų į jos simptomus. Deja, ji ir vėl išgirdo tą pat: nustatė isteriją, o skubios pagalbos specialistai pareiškė, kad ji teieško vaistų svaiginimuisi.
Kadangi Jackie yra juodaodė, ji susidūrė su kur kas daugiau problemų nei tik lyties skirtumas. Kad ir kaip būtų apmaudu, pasirodo, kad rasė, socialinė klasė, svoris, seksualinė orientacija irgi daro įtaką klinikinei apžiūrai.
2012 m. paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad 22 proc. juodaodžių pacienčių, lyginant su baltaodžiais, negauna vaistų nuo skausmo, o 29 proc. nėra gydomos opioidais. Viskas tik dėl susiformavusio neteisingo stereotipo, kad juodaodžiai yra linkę piktnaudžiauti vaistais ir jais svaigintis.
Galų gale Jackie sutiko juodaodę gydytoją, kuri susirūpino jos ligos simptomais ir nuoširdžiai stengėsi padėti. Pagaliau mergina gavo taip ilgai lauktą atsakymą –jai buvo diagnozuota autoimuninė liga vilkligė.
Jackie iš viso vargo 10 metų, kol įrodė, kad jaučiami simptomai nėra išgalvoti ir sukelti jos vaizduotės.
Smegenų vėžį gydė antidepresantais
Deja, Jackie ne vienintelė mergina, kuriai teko ilgą laiką vargti, kad įtikintų gydytojus, jog rimtai serga. Lyginant su daugeliu kitų ligų, smegenų auglio diagnozavimas yra gana paprastas, nes pirmieji simptomai pasirodo staiga ir varijuoja nuo nuovargio iki traukulių ar asmenybės pokyčių.
2016 m. Smegenų auglio labdaros organizacija paskelbė pranešimą apie pacientų, sergančių smegenų vėžiu, gydymą Jungtinėje Karalystėje.
Nustatyta, kad maždaug 1 iš 3 ligonių gydytojo kabinete apsilankė daugiau nei 5 kartus, kol išgirdo teisingą ligos pavadinimą. Taigi, ketvirtadalis žmonių metus gyveno su naviku galvoje apie tai nė nenutuokdami. Tai be galo skaudi žinia, mat sergant šia liga yra savotiškai lenktyniaujama su laiku.
Viena moteris, 39 m., teigė, kad niekas į jos galvos skausmus nežiūrėjo rimtai. Ji vis lankydavosi pas gydytojus, kurie gydymui išrašydavo skausmą malšinančius vaistus, antidepresantus ir t. t. Tačiau visą šį laiką jos smegenyse augo auglys.
„Mes norime galvoti, kad gydytojai į mus žiūri tik kaip į pacientus ir jie elgsis su visais taip pat, tačiau to jie nedaro“, – su apmaudu pasakė Black Women‘s Health Imperative prezidentė Linda Blount.
Manoma, kad vienas iš labiausiai paplitusių netiesioginio šališkumo kriterijų medicinos sistemoje yra susijęs su pacientų lytimi.
Tūkstančiai žmonių miršta per klaidą
Tai ne tik nuvilia, bet ir sukelia nemažai mirčių, kurių buvo galima išvengti. Kiekvienais metais dėl diagnostikos klaidų JAV miršta maždaug 40–80 tūkst. žmonių.
Paprasčiausiai gydytojai moterims nuolat sakydavo, kad jų simptomai atsirado tik dėl nerimo, depresijos ar streso.
Toks aplaidumas kelia didžiulį pavojų visuomenei, nors būtų galima išgelbėti daugybę gyvybių, jei tik į visus pacientus būtų žiūrima rimtai.
Ligoniai su retomis ligomis ilgus metus vargsta ir lankosi pas gydytojus tik tam, kad išgirstų, jog simptomai yra tik prasimanyti, o kai pagaliau sužino, kokia liga serga, dažniausiai išgelbėti gyvybę jau būna per vėlu.
