Laiku nepradėjus gydyti lėtinio venų nepakankamumo susidaręs krešulys gali net nusinešti gyvybę.
Kojų sunkumas, mėšlungis naktimis, skausmas yra ne tik moterų, bet ir daugelio vyrų prakeiksmas. O kojų tinimas ypač pastebimas čiurnos ir blauzdos srityse.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Aušrinė Navickienė prisiminė ne vieną istoriją, kai vyrai neranda būdų, kaip naktį ilsinti kojas, kad jų negeltų.
Vienas vilnietis, sunkvežimio vairuotojas, nesulaukęs nė penkiasdešimties, jautėsi pasmerktas amžinoms kančioms. Jam tekdavo ne vieną valandą sugaišti kelionėje, kol pristatydavo tiekėjams krovinį.
Grįžusiam vakare namo vyrui atrodydavo, kad kažkas tarsi pripylė kibirą vandens ir liepė su šiuo sunkumu vaikščioti. Net kelių valandų prireikdavo, kol kojų skausmas nurimdavo, ir jis galėdavo užmigti.
Rytą vyras lengviau pasijusdavo, bet sulaukus vakaro viskas prasidėdavo iš naujo.
– Dėl kokių priežasčių išsivysto venų nepakankamumas? – paklausėme gydytojos A.Navickienės.
– Venų ligos prasideda nepastebimai. Lėtinis venų nepakankamumas – tai veninės kraujotakos sulėtėjimas, mikrocirkuliacijos sutrikimas bei venų sienelių pažeidimas.
Apie 70 procentų visų lėtinio venų nepakankamumo atvejų lemia venų varikozė, o ji gali išsivystyti net jauname amžiuje.
Iš pradžių kojų odoje pastebimi kapiliarų tinklai, vėliau pasirodo venų mazgeliai, kurie pamažu plečiasi ir didėja. Venų varikozė išsivysto dėl įgimto venų sienelės vidurinio sluoksnio silpnumo, kai prastai ima veikti venų vožtuvai – jie ne iki galo užsidaro. Tuomet venose ima didėti spaudimas, o dėl to dar labiau pažeidžiami vožtuvai.
Dar apie penktadalį lėtinio venų nepakankamumo atvejų yra dėl potrombotinio sindromo, kai anksčiau yra buvusi giliųjų venų trombozė, pažeidusi normalią venų vožtuvų funkciją.
Įgimtas giliųjų venų vožtuvų nesandarumas – įgimta displazija – taip pat svarbi priežastis, dėl kurios vystosi lėtinis venų nepakankumas.
– Kaip gydoma venų varikozė?
– Tai savotiškas užburtas ratas, nes dėl venų vožtuvų pakitusios veiklos sutrinka ir kraujotaka venose – kraujas pasidaro klampesnis, susidaro palankios sąlygos formuotis trombams.
Todėl gydyti venų varikozę vien tik preparatais, kurie stiprina vožtuvus ar kraujagyslių sieneles, nėra tikslinga. Būtinos papildomos priemonės, gerinančios kraujo tėkmę venose.
– Kuo grėsminga lėtėjanti kraujo tėkmė venose?
– Jei lėtėja kraujo tėkmė, daugiau skystosios kraujo dalies per kapiliarų sienelę išeina į aplinkinius audinius, pasikeičia kraujo sudėtis, sutrinka krešėjimo sistemos balansas.
Taip pat sutrinka audinių aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, dėl to juntami lėtiniam venų nepakankamumui būdingi simptomai. Sutirštėjus kraujui ir esant vidinės kraujagyslės sienelės pokyčiams didėja trombų rizika.
Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotakos sistemą, sukeldamos plaučių emboliją – tai viena pavojingiausių būklių, kuri gali baigtis staigia mirtimi.
Jeigu pacientas turi įgimtą širdies pertvaros defektą, tokiu atveju trombo dalys gali nukeliauti netgi į galvos smegenis, taip pat sutrikdyti kitų organų kraujotaką.
– Kaip įmanoma apsisaugoti nuo krešulių kojų venose?
– Turime žinoti rizikos veiksnius. Pavojinga ilgai nejudėti, pavyzdžiui, ilgo skrydžio metu ar susitraumavus koją.
Net 10 kartų didėja rizika susirgti giliųjų venų tromboze nėštumo ir pogimdyminiu periodu, 7 kartus – dėl vėžio, hormoninės kontracepcijos vartojimo.
Pakaitinė hormonų terapija taip pat didina šią riziką nuo 3 iki 5 kartų.
Su amžiumi irgi išauga tikimybė susirgti giliųjų venų tromboze. Antsvoris didina krešulių pavojų net 3 kartus.
Kadangi nutukimas paliečia vis daugiau jaunų žmonių, tai reiškia, kad giliųjų venų trombozė taip pat jaunėja.
– Ar gali būti polinkis susidaryti trombams įgimtas?
– Nuo 20 iki 40 procentų žmonių, kuriems nustatoma giliųjų venų trombozė, neturi tam tikro krešėjimo faktoriaus.
Šis sutrikimas yra įgimtas, daugelis žmonių apie tai nieko nežino, kol neiškyla grėsmė sveikatai.
Kartais giliųjų venų trombozė smogia kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Pavyzdžiui, ją gali išprovokuoti ilgas varginantis skrydis lėktuvu, kai žmogus negali keisti kūno padėties, ilgiau trunkantis stovimas ar sėdimas darbas, didesnis fizinis krūvis.
Neretai tai, kad žmogus neturi tam tikro krešėjimo faktoriaus, paaiškėja jau nustačius giliųjų venų trombozę.
– Kokie tyrimai rodo, ar venose yra trombų?
– Dažniausiai patvirtinti diagnozei užtenka vieno pagrindinio tyrimo ultragarso aparatu. Kai dvigubo skenavimo metu patvirtinama giliųjų venų trombozė, paskiriamas gydymas. Svarbiausia yra neatidėlioti vizito pas gydytoją.
– Daugelis žmonių teisinasi, kad neturi laiko gydytis, nors jiems vakarais tinsta blauzdos, o kojas būna išmarginę venų rezginiai. Kaip juos paraginti neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją?
– Iš tikrųjų stipriosios lyties atstovai neretai ateina į gydytojo kabinetą tada, kai liga jau yra ganėtinai pažengusi.
Tuomet kur kas sudėtingiau panaikinti ne tik jos simptomus, padarinius, bet ir priežastis.
– Ar galite iš savo praktikos pateikti tipišką pavyzdį?
– Yra ne viena istorija, kai viskas prasideda nuo paprasčiausios venų varikozės, o baigiasi rimtesnėmis komplikacijomis.
Prisimenu vieną pacientą, kuris prieš dešimt metų kreipėsi į kraujagyslių chirurgą dėl venų varikozės ir išgirdo tokį atsakymą: „Jei tau trukdo išsiplėtusios venos, galime atlikti operaciją, o jei netrukdo, gali gyventi. Bet yra tokia tikimybė, kad liga gali komplikuotis.“
Po daugelio metų atvykęs pas kitą kraujagyslių chirurgą vyras neslėpė nusivylimo.
Jis krimtosi, kad anksčiau nesiryžo operacijai, nes per tą laiką išsivystė lėtinis venų nepakankamumas, atsirado negyjančios žaizdos blauzdoje, o galiausiai varikozinis kamienas dar ir trombavosi.
Trombas kilo aukštyn ir negydant galėjo nukeliauti į giliąsias venas, o iš jų – atitrūkti ir nukeliauti į plaučius. Viskas galėjo baigtis mirtimi.
Ši istorija rodo, kad vos per dešimtmetį išsivystė rimtų komplikacijų. Šis periodas gali būti ir kur kas trumpesnis. Vyras piktinosi, kodėl chirurgas jam pasakė, kad galima nieko nedaryti, nors pradinė diagnozė buvo venų varikozė.
– Kaip įmanoma gerinti kraujotaką venose?
– Reikėtų mažinti rizikos faktorius – reguliuoti mitybą ir atsikratyti antsvorio, rinktis aktyvų laisvalaikį, daugiau judėti, mankštintis, nes tai gerina kraujo tekėjimą kojų venose, o kojų raumenys yra kaip stipri pompa, skatinanti kraują judėti greičiau link širdies ir neužsistovėti galūnėse.
Venų sveikatą galima stiprinti ir natūraliais preparatais, pavyzdžiui, kraujotakai vertingo natokinazės fermento ir veiksmingo antioksidanto hidroksitirozolio deriniu.
Mokslininkai ištyrė daugiau nei 600 tūkstančių Japonijos gyventojų mitybos įpročius ir padarė išvadą – kraujagyslėms ir kraujotakai ypač svarbus fermentas natokinazė.
Iš tradicinio japonų patiekalo nato („natto“), kurį pusryčiams valgo tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgryninta natokinazė pasižymi kraujotaką gerinančiomis savybėmis.
– Kuo ypatingas šis natūralus būdas, padedantis kraujotakai venose?
– Natokinazė ardo žmogaus organizme senesnius trombus, kurie susidarė anksčiau nei prieš 72 valandas, taip pat užkerta kelią susidaryti naujiems krešuliams. Natokinazė veikia kraujotaką, sumažina trombocitų bei eritrocitų sulipimą, gerina kraujo tėkmę ir cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.
Tai – viena paslapčių, kodėl Japonijos gyventojai yra ilgaamžiai, o sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis šioje šalyje yra vienas mažiausių pasaulyje.
Šis fermentas yra natūralus, specialiu būdu išgaunamas iš fermentuotų sojų pupelių, todėl saugus ir neturi šalutinio poveikio. Šios biologiškai aktyvios medžiagos veikimas yra moksliškai įrodytas ne vienoje tarptautinėje klinikinėje studijoje.
Venų ligų profilaktikai svarbūs ir augalinės kilmės antioksidantai. Pavyzdžiui, hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių. Tai – vienas stipriausių antioksidantų, priklausančių polifenolių grupei.
O polifenoliai yra medžiagos, neutralizuojančios žalingą onkogeninį, uždegiminį ir trombų atsiradimą provokuojantį laisvųjų radikalų poveikį.
Skaičiai ir faktai
Manoma, Lietuvoje lėtiniu venų nepakankamumu serga daugiau nei pusė milijono gyventojų. Medikai įspėja – jei vakare, ypač po ilgesnės darbo dienos, daugiau pavaikščiojus, pastovėjus ar sėdint kojos pabrinksta, ima mausti, tinsta, ypač viena, būtina kreiptis į kraujagyslių chirurgą.
Europos statistika rodo, kad kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, būna sutrikusi venų kraujotaka. Nuo 24 iki 58 proc. moterų ir nuo 12 iki 46 proc. vyrų diagnozuojamas šis sutrikimas.
