Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, šis nedidelis, maždaug kumščio dydžio pagrindinis kraujotakos sistemos organas, užtikrina kiekvieno iš mūsų gyvybę ir ne kas kitas, o mes patys labai dažnai vienaip ar kitaip apsunkiname jo darbą. Pasekmė? Įvairios širdies ir kraujagyslių ligos.
Būtent apie tai: širdies ir kraujagyslių ligas, pastarųjų rizikos veiksnius, prevenciją bei gydymą, kokia Lietuvos padėtis, lyginant su kitomis Europos šalimis, kaip pavyksta prailginti lietuvių gyvenimo trukmę šiandien tradicinėse, jau keturioliktą kartą vykstančioje „Širdies dienoje Seime“ kalbėjosi garsiausi šalies gydytojai kardiologai.
Renginio metu buvo galima atlikti pagrindinius su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusius tyrimus: šeiminės anamnezės, antsvorio, arterinės hipertenzijos, cholesterolio kiekio kraujyje, elektrokardiogramos registravimo, kraujagyslių įtempimo, o reikalui esant – net ultragarsinį širdies tyrimą.
Taip pat buvo galima išklausyti LSMU Kauno klinikų specialistų rekomendacijas dėl šių ligų profilaktikos. Buvo aptartos ir anonimiškai Seimo narių užpildytos anketos, kuriomis buvo siekta išsiaiškinti Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Beje, kalbant apie Seimo narių apklausą, jos duomenys rodo, kad dauguma politikų jaučia psichologinę įtampą, dalis turi padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šie du veiksniai, anot kardiologų, yra vienos svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.
Žinoma, kad vyrai nuo 40 metų patenka į padidintos rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupę, todėl, gydytojų nuomone, Seimo nariams, reikėtų daugiau dėmesio skirti rizikos veiksnių korekcijai.
Minėta iniciatyva, „Širdies diena Seime“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą Lietuvoje, ypač didelį sergančiųjų mirštamumą, taip pat į iššūkius, su kuriais susiduria tiek pacientai, tiek juos gydantys medikai.
Su kokiais iššūkiais susiduriama ilgėjant gyvenimo trukmei?
Kelias nuo senėjimo, ligos link jaunystės, sveikatos yra netrumpas, susidedantis iš daugybės žingsnių: tai ir asmeninis paties žmogaus nusiteikimas koreguoti savo gyvenimo būdą, ir rizikos veiksnių valdymas, ir visapusiškas sveikatos stiprinimas, taip pat mokslo pažanga, sveikatos politikos prioritetai“, – teigė LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil.dr. Remigijus Žaliūnas.
Anot jo, Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta pasiekti, kad iki 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų sveikata bei sumažėtų Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai.
„Yra numatyti keturi pagrindiniai tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“, – tvirtino R. Žaliūnas.
Pasak profesoriaus, lietuvis, gimęs šiame šimtmetyje, turi gyventi 100 metų. Ar tai įmanoma? „Taip, jei pacientai gali gauti inovatyviausią šiandien įmanomą gydymą.
Jei žmogų ištiko infarktas, jei jis serga širdies nepakankamumu, turi kitokių širdies ar kraujagyslių bėdų, jį privalu gydyti pagal naujausias, mokslu grįstas rekomendacijas: jam privalo būti atliktos visos reikiamos procedūros, skirti naujausios kartos vaistai.
Tik taip įmanoma prailginti žmogaus gyvenimą. Ir šioje vietoje laimi ne tik pats žmogus, bet ir valstybė – ji kitokiu būdu susigrąžina lėšas, išleistas vaistams kompensuoti – žmogus nemiršta, nebepatenka į gydymo įstaigas ar jose praleidžia žymiai mažiau laiko.
Mes gydytojai klinicistai norime, kad mūsų visuomenė sentų sveikai ir sveikatos problemų turėtų kuo mažiau. Žinoma, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, susiduriame su tam tikrai iššūkiais, tiek mes gydytojai, tiek pati valstybė.
Kuo žmonės gyvena ilgiau, tuo jiems reikalinga įvairiapusiškesnė pagalba, o ir pačiai valstybei reikia daugiau finansų. Tačiau apie sveikatą reikia kalbėti ne tada, kada susergama, o diegti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo vaikystės“, - aiškino profesorius.
Dauguma žmonių nesureikšmina pasikeitusios sveikatos būklės
Kaip tvirtino LSMU klinikų, Krūtinės, širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis, maždaug pusę visų mirčių Lietuvoje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Kaip rodo statistika, paskutiniuoju metu daugiausia vaistų yra suvartojama būtent šiems negalavimams gydyti, o didžioji dalis sergančiųjų – darbingo amžiaus, aktyvūs žmonės.
„Priežasčių, kodėl taip yra, turime daug: tai šiuolaikinis, nepaprastai įtemptas gyvenimo tempas, stresas, žalingi įpročiai, per menkas fizinis aktyvumas, nevisavertė ar nereguliari mityba.
Be jokios abejonės, labai gerai, kad vis garsiau ir vis daugiau apie tai kalbame, tačiau paradoksas tas, kad nors informacijos mūsų visuomenė, atrodytų, jau turi ir nemažai, paklausus, žino, kas kenkia, o kas padeda sveikatai, kodėl reikalinga profilaktika, visgi žmonių turimos žinios yra labiau teorinės, netaikomos praktikoje.
Dauguma apskritai nesureikšmina pasikeitusios sveikatos būklės, kai širdis pradeda siųsti pirmuosius signalus, jog dirbti jai tapo gerokai sunkiau: teisinasi, kad silpniau jaučiasi dėl nuovargio, miego stokos, stiprių išgyvenimų, ko nors kito.
Lietuvoje žmonės dar nejaučia pakankamos atsakomybės už savo sveikatą, laukia, kol jais kas nors pasirūpins: gydytojai, Sveikatos apsaugos ministerija, dar kas nors. Kodėl taip yra? Atsakymo į šį klausimą mes, gydytojai, kol kas nežinome“, – teigė profesorius R. Benetis.
Technologinė pažanga pacientams leidžia padėti vis labiau
Pasak R. Benečio, šiandien medicina gali gerokai daugiau nei prieš kelias dešimtis metų. Technologinė pažanga leidžia greičiau ir tiksliau diagnozuoti, atlikti gerokai daugiau įvairių sudėtingų chirurginių intervencijų.
„Šiandien mes galime kovoti su visais pagrindiniais širdies ir kraujagyslių susirgimais: nuo įgimtų defektų iki sudėtingiausių patologijų, pavyzdžiui, aortos plyšimų.
Galime atlikti sudėtingiausias operacijas, tokias kaip dirbtinių skilvelių implantavimas ar širdies transplantacija, kas širdies chirurgijos srityje yra aukščiausias lygis.
Tikrąja to žodžio prasme prikeliame žmones naujam gyvenimui ir tai nepaprastai džiugina“, – tvirtino profesorius.
Anot jo, Lietuvoje netrūksta ir gabių, itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriuos nepaprastai vertina ir kitos šalys, sulaukiama net pacientų iš užsienio. Nepaisant to, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų gydymą, tobulėti dar tikrai yra kur.
Trisdešimtmetis, kurio kraujagyslės atrodo kaip šešiasdešimtmečio
„Širdies ir kraujagyslių ligos grėsmingai jaunėja“, – taip teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. dr. Raimondas Kubilius.
Anot jo, vis dažniau tenka susidurti su pacientais, kurių biologinis amžius neatitinka kraujagyslių amžiaus. Paprasčiau tariant, trisdešimtmečiams, keturiasdešimtmečiams yra nustatoma daugybė širdies ir kraujagyslių ligų, kurios anksčiau būdavo būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms.
Jaunėja ūminio miokardo infarkto ištiktų asmenų, sergančiųjų širdies nepakankamumu gretos. Ir tai lemia pasikeitęs gyvenimo būdas.
„Kalbant apie širdies nepakankamumą, ši diagnozė apskritai yra natūrali kitos ligos: padidėjusio kraujospūdžio, sutrikusio širdies ritmo, širdies raumens uždegimo ir pan., baigtis. Tai nepaprastai grėsminga būklė, nes kas antras pacientas nuo diagnozės nustatymo miršta maždaug per 5 metus.
Tad būtina širdies rizikos veiksnių korekcija. Būtina koreguoti padidėjusį kraujospūdį, būtina laiku gydyti kitas ligas. Taip pat labai svarbu bent kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kritiškai įvertinti fizinį aktyvumą, mitybą, poilsio ir darbo režimą“, – aiškino R. Kubilius.
Profesorius pridūrė, kad pacientams gana sunku paaiškinti, kokia būklė yra širdies nepakankamumas, kodėl ji rimta, kuo ypatinga.
„Nors žmogus ir supranta, kad jo širdis nebepajėgia organizmo aprūpinti reikiamu deguonies ir kraujo kiekiu, nors girdi, kad širdies nepakankamumas – tai diagnozė visam likusiam gyvenimui, vis tiek labiau bijo onkologinių susirgimų ar ūminio miokardo infarkto.
Sergant širdies nepakankamumu, gyvenimas daugeliui pacientų pasikeičia kardinaliai. Savijautą, sergant šia liga, ypatingai daug priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba su ja susigyventi, kiek išmoksta ją valdyti“, – tvirtino R. Kubilius.
Kovoje su širdies nepakankamumu – vis dar atsiliekame
Kuo Lietuva skiriasi nuo kitų Europos šalių, kai kalbama apie šiuolaikinį širdies ir kraujagyslių ligų gydymą?
„Kai kalbame apie diagnostiką, gydymo metodus, chirurgines ar technologines galimybes, atrodome gana panašiai kaip ir kitos Europos valstybės. Tikrai pastaruoju metu padarėme didžiulę pažangą. Tačiau tuo pačiu metu ir išsiskiriame iš bendro konteksto.
Pavyzdžiui, tokios sudėtingos lėtinės ligos kaip širdies nepakankamumas kontrolė šiandien reikalauja inovatyvaus gydymo. Pacientai, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumu, stovi ant slenksčio, kai toks gydymas yra tiesiog būtinas.
Jei norime, kad žmogus gyventų kuo visavertiškesnį gyvenimą, kad būtų kuo mažiau apribotas ligos, jį gydyti privalome kompleksiškai. Kalbant apie vaistus, šiandien visų gydytojų ir mokslininkų žvilgsnis krypsta į naujos kartos preparatus, naujas molekules, kurios gali padėti.
Nepaprastai džiugu, kad po daugelio metų kardiologijoje sulaukėme didelės naujienos: sukurta nauja vaistų klasė – ARNI, kuri yra žymiai pranašesnė už esamą širdies nepakankamumo terapiją mažinant mirties bei hospitalizavimo riziką.
Deja, Lietuvos pacientams, skirtingai nei kitų šalių, tarp jų ir artimiausių mūsų kaimynų Latvijos bei Estijos pacientams, inovatyvūs vaistai kol kas neprieinami. Trūksta esminių sveikatos politikos sprendimų. Norisi tikėti, kad greitu laiku jų sulauksime”, – teigė gydytoja kardiologė, profesorė Gintarė Šakalytė.
