Pastaraisiais metais mokslininkai, medikai ir tyrėjai, vis daugiau dėmesio skiriantys šiai problemai spręsti, sutaria: dažnai dalis gyvenimo kokybės prarandama tik todėl, kad sergantieji astma per daug optimistiškai vertina savo žinias bei sveikatos būklės rimtumą, o vaistų ir teisingo gydymosi režimo laikymąsi neįvardina kaip svarbų.
Europoje net 91 proc. sergančiųjų astma vertina savo ligą kaip gerai arba pakankamai gerai kontroliuojamą, net 75 proc. sergančiųjų vertina savo turimas žinias kaip puikias ar geras. Lietuvoje atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, mūsų tautiečiai jaučiasi prasčiau kontroliuojantys savo ligą, bet turimas žinias vertina panašiai kaip kiti europiečiai.
Kontroliuojantys ligą jaučiasi 71 proc. Lietuvos pacientų iki 40 m. amžiaus ir tik 49 proc. vyresnių nei 40 m. Informuotais apie būdus kontroliuoti astmą jaučiasi 80 proc. jaunesnių ir 67 proc. vyresnių pacientų.
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie pusė sergančiųjų astma pripažįsta nesilaikantys nustatyto gydymo režimo, nors ir supranta, kad tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Daugelis nelaiko savo būklės pakankamai rimta, atsipalaiduoja palengvėjus simptomams bei nenori jaustis priklausomi nuo vaistų ir ligos.
Lietuvos astmos klubų asociacijos pirmininkė Eglė Kvedaraitė pasakoja, kad neretai žmonės tiesiog pamiršta reguliariai vartoti vaistus, tačiau pagrindinė priežastis paskatinanti laikytis nustatyto gydymosi režimo – palengvėjimas, kurį pajunta pavartoję gydytojo išrašytus vaistus.
„Dažnai žmonės nebūna susitaikę, jog daugeliu atvejų liga yra nepagydoma, kad su ja teks susidraugauti ir nusiteikti, kad vaistus teks vartoti reguliariai ir nuolat. Dusulio priepuoliai atsiranda dėl uždegimo plaučiuose, smulkiuose bronchuose.
Vartojant vaistus kortikosteroidus, uždegimo židinys nuslopinamas ir žmogus gali gyventi normalų gyvenimą. O nevartodamas ar netinkamai vartodamas vaistus žmogus tarsi sėdi ant parako statinės ir yra priverstas nerimauti, kas ir kada išprovokuos dusulio priepuolį“, – kalba E. Kvedaraitė.
Sergant astma, daugiausiai neigiamos įtakos gyvenimo kokybei turi griežto gydymosi režimo nesilaikymas. Pavyzdžiui, Europoje, daugiau nei pusė respondentų pripažino, kad per paskutinę savaitę atsibudę nuo priepuolio ar dienos metu patyrę simptomų, kurie sutrukdė įprastą dienos veiklą.
Jaunesni pacientai Lietuvoje dėl astmos teigia prarandantys iki 33 proc. gyvenimo kokybės, o vyresni nei 40 m. net iki 60 proc. Didesnį diskomfortą sukelia fiziniai simptomai (kosulys, dusulys), o senjorus dažnai papildomai vargina nuovargis, metams bėgant išsivystančios gretutinės širdies, kepenų, inkstų ligos.
„Gydymasis priešokiais labai pablogina gyvenimo kokybę. Paūmėjus ligai, po pertraukos pradėti vartoti vaistai negali iškart nuslopinti jos simptomų – uždegimą slopinančių vaistų poveikis pajuntamas po kelių dienų.
Reiškia, atsisakęs teisingo gydymosi režimo ir atsinaujinus dusulio priepuoliams, žmogus keletą dienų jausis prastai – jam bus sunku arba net neįmanoma dirbti, sunkiau eiti, atlikti namų ruošos darbus. Reikės laiko grįžti į gerą būseną“, – paaiškino E. Kvedaraitė.
Dėl baimės patirti priepuolį sergantieji astma vengia lankytis viešose vietose, būti tarp žmonių, riboja fizinį krūvį, atsisakydami taip pat ir pramogų – pirčių, baseinų, tolimesnių kelionių. Skirtingais metų laikais – esant šalčiui žiemą ar pavasarį žydint augalams – tokie sergantieji taip pat mieliau lieka namie. Dalis apklaustųjų dėl sveikatos atsisako alkoholio ir rūkymo.
Medikų teigimu, ne visos sergančiųjų astma baimės yra pagrįstos. Pavyzdžiui, plaukimas ir kiti gilųjį kvėpavimą skatinantys fiziniai užsiėmimai kaip joga, net palengvina ligos simptomus.
„Yra daug būdų valdyti astmą: grūdinti ir stiprinti organizmą, palaikyti švarią namų aplinką, mesti rūkyti ir panaikinti galimus infekcijos židinius. Bet svarbiausia – griežtai ir nuosekliai laikytis gydytojo pulmonologo ir gydytojo alergologo nustatyto gydymosi režimo.
Nors sergantieji astma skuba savo simptomus nuvertinti kaip „lengvus“ ar „nevertus dėmesio“, dažnu atveju realybė yra visai kita ir tik patys pacientai kenčia nuo tokio aplaidumo.
Kai priešuždegiminis gydymas nepakankamas – galimi sunkūs dusulio priepuoliai, ypač žmonėms, alergiškiems pelėsiams, ar elementarios virusinės infekcijos metu. Tai trikdo paciento gyvenimo kokybę, gali būti net pavojingi gyvybei.
Bronchinės astmos kontrolei ir jos eigos stebėsenai yra sukurta įvairiausių mobiliųjų aplikacijų, kurios padės įvertinti astmos grėsmę, astma sergančio žmogaus simptomų stiprumą ir vaistų, skiriamų gydymui poreikį.
Gydymo sėkmė – glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas ir sutarimas bei tvarkingas gydytojo sudaryto gydymosi plano vykdymas. Šiuo metu yra visos priemonės, galinčios užtikrinti, kad pacientas, sergantis bronchine astma, jaustųsi gerai ir būtų darbingas.
Pastaraisiais metais lengvo ir vidutinio sunkumo bronchinės astmos formų gydymui vis plačiau taikoma specifinė imunoterapija – tai yra gydymas pačiais alergenais, kuriems yra jautrūs alergine astma sergantieji. Galima padėti net ir sunkia jos forma sergantiesiems, nes Lietuvą pasiekia nauji vaistai – biologinė terapija.
Svarbiausia yra gerai žinoti apie savo ligą, epizodiškai pasitarti su specialistu ir rasti efektyvų ir pacientui priimtiną gydymą“, – sakė VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, docentė Violeta Kvedarienė.
Papildoma informacija:
Lietuvoje astma ar astminė būsena yra diagnozuota 43 vaikams iš 1000 vaikų ir, atitinkamai, 15 iš 1000 suaugusiųjų.
2014 m. Jungtinės Karalystės Pirminės kvėpavimo ligų priežiūros bendruomenės atliktame kiekybiniame tyrime „Realise“ buvo apklausti 8000 sergančiųjų astma 11 Europos valstybių.
Kokybinį sergančiųjų astma tyrimą 2017 m. sveikatos priežiūros bendrovės GSK užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo atlikti giluminiai interviu su 30 pacientų, sergančių vidutine ir sunkia astmos formomis – 15 jaunų (iki 40 m.) dirbančiųjų ir 15 vyresnių (virš 40 m.).
