Visada egzistuoja rizika nuo jo nukristi, o tai dažniausiai baigiasi įvairiomis traumomis, į kurias jokiu būdu negalima numoti ranka. Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas įsitikinęs, kad dviratininkai nelaimingus atsitikimus dažniausiai patiria dėl paprasčiausio užsižiopsojimo. O kartais nelaimės priežastimi tampa netinkamas kelio pasirinkimas.
„Skaudžiausios nelaimės kelyje paprastai nutinka dėl to, kad dviratininkai nukreipia žvilgsnį nuo kelio arba dėl per didelio greičio nesuvaldo dviračio. Kartais avantiūristiškai bandoma važiuoti ten, kur tam nėra sąlygų. Arba važiuojama gatve šalia automobilių, o tai pavojinga“, – dviratininkų bėdas išvardijo E.Kriščiūnas.
Jis mano, kad dviračius, kaip pagrindinę transporto priemonę, šiltuoju metų laiku besirenkantys miestiečiai turėtų psichologiškai nusiteikti, jog gali tekti per sezoną nors kartą nukristi nuo dviračio.
Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius patarė nukritus nuo dviračio vengti staigių judesių ir savo būklę įvertinti pamažu.
„Jei skauda koją, atsargiai pamėginkite patikrinti, ar galite atsistoti ir atsiremti. Jei užsigavote riešą, pabandykite sugniaužti kumštį, išskėsti pirštus“, – aiškino medikas.
Jei sužeista vieta tik šiek tiek patinsta ir juntamas neintensyvus skausmas, bet galūnės judesiai galimi, į priimamąjį skubėti neverta.
„Tokiais atvejais padės šaltis, elastinis bintas, pakelta galūnė, vaistai nuo skausmo ir atidus būklės stebėjimas. Pravartu ant galūnės uždėti tam skirtą įtvarą. Tačiau jei plika akimi matote sužalotos vietos deformaciją, jaučiate ir matote smarkų tinimą ar ribotai galite judinti galūnę ties pažeistu sąnariu, būtinai nedelsdami kreipkitės į gydytoją“, – pabrėžė S.Bartašius.
Gydytojas ortopedas-traumatologas pastebėjo, kad po griuvimų dažniausiai nukenčia dviratininkų plaštakos, riešai, dilbiai, pečių sritis, čiurnos ir blauzdos.
Medikas įspėjo, kad tiksli diagnostika yra ypač svarbi esant ir lėtinėms traumoms. Tai – sužalojimai, atsirandantys dėl fizinio krūvio ar perkrovų tai pačiai kūno vietai, pavyzdžiui, nugaros skausmas, kuris pasireiškia, kai nuolat netaisyklingai sėdima ant dviračio.
„Siekiant išsamiai diagnozuoti traumą gali būti pasitelkiamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. Tačiau labai svarbu, kad pacientai neskubėtų kreiptis į pirmą pasitaikiusią įstaigą. Pirmiausia jiems derėtų pasidomėti, kokiuose radiologinės diagnostikos centruose įrengti bent 1 T galingumo MRT aparatai. Nekokybiška diagnostika gali tapti nepastebėtos traumos ir užsitęsusio gydymo priežastimi“, – įspėjo jis.
„Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė profesorė Eglė Monastyreckienė pabrėžė, kad silpnesniais MRT aparatais gaunamas mažesnės raiškos vaizdas, todėl tyrimą aprašantiems medikams sunkiau įžvelgti visas patologijas.
„Skirtingus MRT aparatus, kurių galia yra iki 1 T ir daugiau kaip 1 T, galima lyginti su fotografija. Kuo galingesnis aparatas, tuo geresnė nuotraukos raiška“, – teigė profesorė. (R)
