Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba pažįsta ne vieną žmogų, kuris tapo priklausomas nuo vaistų, padedančių atsikratyti slogos.
Bėda ta, kad nosies gleivinę sutraukiantys lašai turi ir nepageidaujamą poveikį.
Sutraukdami gleivinę šie medikamentai mažina ir kraujo pritekėjimą į nosies kriaukles, kurios atlieka svarbų darbą – drėkina ir sušildo įkvepiamą orą, apsaugo nuo virusų ir bakterijų.
Ilgai vartojami lašai nuo slogos sutrikdo nosies gleivinės mitybą – ima kauptis gleivių, kurios turėjo būti pašalintos iš nosies. Dėl šios priežasties iškyla kur kas didesnis ūminio sinusito pavojus, nes nosies gleivinė nesugeba apsivalyti.
– Dėl kokių priežasčių prasideda sloga? – paklausiau gydytojo D.Raubos.
– Daugelis žmonių neįtaria, kad lėtinė sloga gali būti alerginės kilmės. Čiaudėjimas, ašarojimas, nuolat varvanti nosis – tokia būsena nėra maloni. Tenka apsirūpinti vienkartinėmis nosinėmis.
Šienligė gali užklupti anksti pavasarį, vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Alerginė sloga gali būti susijusi su tam tikrų augalų žydėjimu, nes žiedadulkės yra didžiausias alergenas.
Bet yra žmonių, kuriems alerginė sloga nėra susijusi su augalų žydėjimo kalendoriumi.
Alergiją gali išprovokuoti net namų dulkės, kitos medžiagos, kurių dažnai nepavyksta nustatyti. Tokius žmones vargina sloga ar užgulusi nosis.
Gali atsitikti ir taip, kad įkvepiamas oras nespėja sušilti, todėl gleivinė pradeda sausėti ir burkti. Užburkusia nosimi neretai skundžiasi lėktuvais keliaujantys verslininkai, taip pat žmonės, kurie didžiąją darbo dieną praleidžia automobilyje, dirba biuruose, kur neatsidaro langai, o patalpos vėdinamos specialiai įrengta kondicionavimo sistema.
Tokios slogos kaltininkas – sausas oras. Įdomu tai, kad kvėpavimo takuose nėra receptorių, kurie įspėtų žmogų apie oro sausumą. Apie tai sužinome, kai atsiranda įvairūs dirginimo požymiai, pavyzdžiui, ima peršėti ir džiūti akys.
Tokiu atveju reikėtų įsigyti hidrometrą, matuojantį oro drėgmę. Ideali oro drėgmė gyvenamojoje patalpoje šiltuoju metų laikotarpiu yra apie 40–50 proc., šaltuoju – 30–40 proc., o dar labiau drėgnesnis oras gali sukelti langų rasojimą.
Jei oro drėgmė yra mažesnė nei 35 procentai, būtina naudoti drėkintuvą.
– Ką daryti, jei nepavyksta atsikratyti slogos? Ar tai reiškia, kad sloga gali kamuoti visą gyvenimą?
– Būtina nustatyti slogos priežastį – ar ji yra alerginės kilmės, ar susijusi su kraujagyslių išsiplėtimu nosies gleivinėje ir kriauklėse.
Tokie pacientai dažnai atsiduria pas alergologą, imami jų odos mėginiai, kraujo tyrimai.
Būna ir taip, kad viskas veltui, nes įtarimai dėl alergijos nepasitvirtina. Tada atvykstama konsultuotis pas ausų, nosies, gerklės ligų specialistą.
Apžiūrėjus nosies landas neretai matoma paburkusi, balkšvos spalvos gleivinė ir išskyros. Tai – alerginės slogos požymiai.
Tokiu atveju pacientui yra skiriami specialūs purškalai, kurių sudėtyje yra hormonų – šios veikliosios medžiagos slopina uždegimą, mažina alerginių ląstelių kiekį gleivinėje, todėl pradeda veikti ne iš karto, o po kelių dienų.
Hormoninį medikamentą reikia vartoti bent mėnesį. Jei po pirmos savaitės žmogus pradeda kur kas lengviau kvėpuoti, nustoja čiaudėti, ašaroti, jam pasidaro lengviau užmigti, tokiu atveju mes galime įtarti, kad sloga yra alerginės kilmės, nors specialūs testai ir mėginiai to neparodė.
Paskyrus šiuolaikinius hormoninius purškalus į nosį, pacientai daro ne vieną klaidą: tikisi efekto po pirmųjų įpurškimų, bijo juos vartoti ilgiau, nes jų sudėtyje yra hormonų. Bet tai vieni saugiausių preparatų, skirtų purkšti į nosį. Jie gali būti skiriami net nėščiosioms.
Jei paciento būklė nepagerėja, galime atmesti alerginės slogos diagnozę. Tikėtina, kad slogos priežastis – išsiplėtusios kraujagyslės. Kraujas nenuteka iš nosies gleivinės, ir ji pabrinksta.
Toks mechanizmas išprovokuoja ir kitas ligas, pavyzdžiui, kraujo sąstingis lemia venų varikozę, kai dėl venų vožtuvų silpnumo ima tinti blauzdos, nes jose susidaro kraujo perteklius.
Mažinti nosies kraujagysles įmanoma vieninteliu būdu – operacija. Ją galima atlikti taikant vietinę nejautrą, tai nėra skausminga procedūra.
Apie 15–20 minučių trunkančios operacijos metu paveikiamos nosies kraujagyslės, sumažinamas jų kiekis. Sumažėjus kriauklės tūriui žmogus pradeda lengviau kvėpuoti.
Jei paaiškėja, kad yra padidėjusi kriauklės kaulinė dalis, pacientui siūloma didesnės apimties operaciją – šalinama ne tiktai dalis kraujagyslių, bet ir dalis kaulinio audinio. Tai reguliuojamas kriauklės tūris.
– Ar toks chirurginis metodas yra taikomas tik pastaruoju metu?
– Pasaulyje jis žinomas jau keletą dešimtmečių, bet pastaruoju metu didelė pažanga pasiekta kuriant naują operacinę techniką.
Kol nebuvo šiuolaikinių instrumentų, nosies gleivinė būdavo prideginama. Prieš 15–20 metų būdavo naudojamas instrumentas, panašus į įkaitintą vinį. Šis metodas yra atgyvena, fiziologiškai nepriimtinas, nes deginant gleivinę sukeliamas ne tik randėjimas, bet ir sunaikinami jos paviršiuje esantys plaukeliai.
Nosies kraujagysles įmanoma koreguoti ir ambulatoriškai, pavyzdžiui, prideginti azotu ar naikinti jas įdūrus specialia adata, kuri skleidžia didelio dažnio radijo bangas. Bet šios procedūros taip pat skatina gleivinės randėjimą.
– Jei nosį užgula naktį, o ne dieną, ką tai galėtų reikšti?
– Daliai žmonių lėtinė sloga atsiranda dėl netaisyklingos nosies anatomijos, pavyzdžiui, dėl iškrypusios nosies pertvaros viena landa būna platesnė.
Per ją patenka daugiau oro, bet jis nespėja sušilti ir sudrėkti. Į tai reaguoja nosies gleivinė, todėl paburksta.
Žmogus ima kvėpuoti viena šnerve. Ilgainiui sloga vis stiprėja, kol tampa lėtine.
Dėl iškrypusios nosies pertvaros kvėpavimas gali pasunkėti, ypač naktį, nes miegant daugiau priteka kraujo į galvą. Žmogus būna priverstas verstis nuo vieno ant kito šono, kaip tyčia užgula nosį toje kūno pusėje, kur jis guli.
Toks naktinis vartymasis yra būdingas požymis, kai būna išsiplėtusios nosies gleivinės kraujagyslės. Kasdien Santaros klinikose operuojama daugiau kaip 10 žmonių dėl įvairios nosies, gerklės, ausų patologijos. Maždaug trečdalis jų – dėl iškrypusios pertvaros ir dėl nosies kriauklės tūrio mažinimo.
– Yra žmonių, kurie mano, kad dėl tokio menkniekio kaip sloga neverta operuotis. Ką jiems patariate?
– Daug lemia ne medicininės priežastys, o pacientų įsitikinimai. Įvairiais purškalais nuo slogos kai kurio žmonės gydosi dešimtmečius. Nors tai jiems nepadeda, bet jie vis tiek bijo operacijos.
Kartais padrąsina kokio nors artimojo patirtis. Pažįstu vyrą, kuris įtikino savo tėvą operuotis dėl lėtinės slogos tik tada, kai jam pačiam buvo sėkmingai atlikta tokia operacija.
Būna ir taip – operacija pavyko, bet ilgainiui nosį vėl užgulė. Vadinasi, yra ne viena priežastis, dėl kurios paburksta nosies gleivinė. Jei žmogus skundžiasi rėmeniu, skrandžio sultys gali dirginti nosiaryklę, vadinasi, pirmiausia reikia išgydyti šią ligą, o tik tada – lėtinę slogą.
Nosies operacija taip pat neįmanoma išgydyti šienligės.
– Kada reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos?
– Jei sutrinka kvėpavimas per nosį ilgiau nei tris savaites ar mėnesį, reikia ieškoti priežasties. Nenormalu, kai žmogus kasdien sloguoja.
Neretai po nosies operacijos pasveikusiems žmonėms tarsi atsiveria akys – jei būtų žinoję apie tokio gydymo naudą, nebūtų išleidę tiek daug pinigų įvairiems purškalams, kuriuos pirko ne vieną dešimtmetį.
Tuo labiau kad prie medikamentų priprantama. Vaistų sukelta sloga diagnozuojama iki 9 procentų visų pacientų, besiskundžiančių nosies užgulimu.
Saugus nosies gleivinę sutraukiančių lašų vartojimas – iki savaitės, o vaikams – iki trijų parų. Bet ilgiau lašinti vaistus nuo slogos galima tik tada, jei jie skiriami kartą per dieną.
