Per pastaruosius 10 metų (2008-2017) sergamumas enterobioze sumažėjo beveik tris kartus – nuo 101,1 atv. 100 tūkstančiui gyventojų 2008 m. iki 33,7 atv. 2017 m.
Pasak ULAC gydytojos Aušros Bartulienės, sergamumo enterobioze mažėjimas siejamas su profilaktinių tyrimų, kurių dėka išaiškinama daugiausia sergančiųjų, skaičiaus mažėjimu.
Enterobiozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Enterobius vermicularis arba spalinės. Infekcijos šaltinis yra enterobioze sergantis žmogus. Užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, aplinkos per burną patenka į žarnyną. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl ligonis blogai miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas, apetitas.
Gydytojos A.Bartulienės teigimu, dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių ir yra imlūs infekcijai. Glaudus buitinis sąlytis, bendri žaislai, stalai, suolai, padidina enterobiozės plitimo riziką vaikų kolektyvuose bei šeimoje. Subrendę spalinių kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi aplinkoje apie 20–30 dienų. Gyvendamas užkrėstoje aplinkoje, dėl pakartotinio užsikrėtimo ligonis gali sirgti kelis mėnesius.
Enterobiozė – nešvarių rankų liga, todėl rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. ULAC medikai atkreipia dėmesį, kad norint išvengti ligos labai svarbios priemonės, mažinančios spalinių kiaušinėlių išplitimą aplinkoje:
Rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. Rankas būtina plauti su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš maisto ruošimą, valgį. Nagai turi būti visada trumpi, švarūs. Svarbi viso kūno, viršutinių, apatinių drabužių, lovos baltinių, rankšluosčių švara.
Spalinių kiaušinėliai jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai bei tiesioginiams saulės spinduliams: 40-55°C temperatūra kiaušinėlius užmuša per kelias sekundes, virš 65°C – užmuša juos tą pačią akimirką. Atsižvelgiant į tai, aplinkos švarinimui valyti naudojamas karštas vanduo, muilas ar kitos valymo priemonės.
Būtina reguliariai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas, ypač – miegamąsias patalpas, siurbti ar drėgnu būdu valyti kilimus, su vandeniu ir muilu plauti vaikų žaislus, naikinti muses, tarakonus. Jei žaislų negalima skalbti, reikėtų juos lauke išpurtyti, nuvalyti ir palikti saulėje, žiemą – šaltyje.
Sergančiam ligoniui naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Ryte kelnaites nuplikinti karštu vandeniu ir išskalbti. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60 ° C temperatūroje.
Diagnozavus enterobiozę, prevencines priemones reikia taikyti visai šeimai ar kolektyvui, kurį lanko ligonis. Labai svarbu išaiškinti visus galimus užsikrėtusius asmenis (šeimoje, kolektyve) ir vienu metu jiems skirti gydymą bei laikytis ligos prevencinių priemonių.
