Kraujas turi svarbią biologinę reikšmę, nes tai gyvybės pagrindas, o be kraujotakos nefunkcionuoja nei viena sistema, nei vienas organas žmogaus kūne. Tačiau daugelis žmonių susimąsto apie tai, kad reikia stiprinti kraujotaką tik tada, kai užklumpa įvairios ligos.
– Dėl kokių priežasčių gali sutrikti kraujotaka?
– Galime sakyti, kad kraujotaka – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą ir gerą organizmo funkcionavimą. Įsivaizduokime, kad mūsų kraujotaka yra kaip sudėtingos struktūros vamzdynas, kuris paklūsta hidrodinaminiams dėsniams. Šie dėsniai susiję su vamzdyno pralaidumu, jo išsišakojimu, įvairių vamzdžių spindžiu. Daug lemia skysčio klampumas, tirštumas, takumas, skysčio sudėtis ir kitos savybės. Kaip ir vandentiekyje, tam tikromis specifinėmis sąlygomis, kraujas cirkuliuoja mūsų organizme.
Kraujo tėkmei gali būti svarbus taip pat kraujagyslės standumas, elastingumas, jos gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti, nes kraujas neteka ištisai arterijomis kaip vandens srovė, o pliūpsniais. Tuo mes galime įsitikinti čiuopdami pulsą kakle, ties miego arterija, ar rankoje.
Kartais kraujotaka sutrinka dėl to, kad kraujas nepriteka iki organo. Jei kraujagyslė plyšta ir išsilieja kraujas, tokiu atveju susidaro hemoragija. Tai reti atvejai.
Kur kas dažniau būna išemija. Tokiu atveju kraujas gali nepasiekti svarbių organų dėl vienos priežasties – susiaurėjus kraujagyslės spindžiui ją gali užkimšti trombas. Išemija gali išsivystyti įvairiuose organuose, pavyzdžiui, žarnyne, širdyje (miokardo infarktas), odoje, galvos smegenyse. Jei kraujas nepriteka iki tam tikros galvos smegenų dalies, tai sukelia išeminį insultą, jei užkemšama širdies vainikinė kraujagyslė, kyla infarktas, o jei trombas nukeliauja su krauju ir užkemša plaučių arteriją, išsivysto plaučių tromboembolija.
– Kaip greitai žmogaus gyvybei iškyla pavojus?
– Šios grėsmingos gyvybei komplikacijos neatsiranda per vieną dieną, jos bręsta pamažu, o žmogus gali nieko neįtarti. Įsivaizduokite, atėjote į operos spektaklį, iš pradžių scenoje mirtina tyla, nuleista uždanga, tamsu, orkestras negroja, bet staiga įsižiebia prožektoriai, dirigentas mosteli lazdele ir pasigirsta su trenksmu fanfaros. Taip ir insultas gali smogti visa jėga. Bet tai jau komplikacija, nėra jokių abejonių, kad ligos procesas pradėjo vystytis gerokai anksčiau.
– Kuo pavojingi trombai?
– Yra daug įvairių teorijų apie ligų kilmę. Svarbu suprasti, kad ne tik neurologinių, bet ir kitų ligų priežastis yra pakitusi kraujo sudėtis. Dėl šios priežasties gali sulipti kraujo kūneliai trombocitai, eritrocitai, išopėti kraujagyslių sienelės, atsirasti aterosklerotinių plokštelių. Tos plokštelės gali atplyšti, nukeliauti su kraujo tėkme ir užkimšti kraujagyslę.
Manoma, kad kraujo sudėties pakitimai yra daugelio neurologinių ligų priežastis. Netgi tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligų patogenezė yra susijusi su kraujo sudėties pakitimu ir nepakankama kraujotaka.
Todėl greta specifinio šių ligų gydymo būtina užtikrinti gerą kraujo tėkmę.
– Kaip įmanoma išgelbėti nervines ląsteles nuo žūties?
– Jei kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje nepriteka kraujo, apmiršta galvos smegenų audinys, o tai reiškia, kad pranyksta ir tam tikrai smegenų zonai būdinga funkcija. Laimei, neuronai gali kurį laiką atrodyti tik kaip mieganti gražuolė, bet vėliau jų funkcija gali atsistatyti. Ši nervinio audinio savybė vadinama neuroplastiškumu, ji yra labai svarbi.
Kad atsigautų smegenų ląstelės, reikia kuo skubiau atkurti kraujo tėkmę. Todėl gydant išeminį insultą brangi kiekviena minutė. Dar svarbesnė yra profilaktika. Visada primenu savo pacientams, kad vienas centas, skirtas ligos profilaktikai, yra daugiau nei šimtas eurų, išleistų gydant ligą.
Yra svarbu, kad pacientas ateitų pas gydytoją pajutęs pradinius ligos simptomus. Mes turime šalinti priežastį, kuri sukėlė šiuos negalavimus. Kai įvyksta katastrofa, gydymas būna kur kas sudėtingesnis. Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti ligos priežastį ir laiku skirti gydymą.
Rodos, Kinijoje buvo taikoma tokia praktika – imperatoriaus rūmų gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius būdavo sveikas. Kai jis susirgdavo, gydytojas likdavo be pinigų. Manau, ir dabar medikų uždavinys – užtikrinti, kad žmonės būtų sveiki. Jei jie neserga, vadinasi, mes gerai dirbame. Tai įmanoma pasiekti, tačiau reikia daug prevencijos priemonių.
– Kokie negalavimai gali liudyti, kad sutriko kraujotaka?
– Jų yra labai daug. Mes simptomus klasifikuojame į sindromus, pavyzdžiui, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse, galūnių, veido ar kitos kūno vietos tirpimas. Tai rodo, kad pagrindinis mūsų kūno kompiuteris – galvos smegenys– ėmė prasčiau veikti.
Taip gali atsitikti, jei žmogaus kraujas yra pernelyg tirštas, prasti kraujo rodikliai, jei mažai geriama skysčių. Ilgainiui tai gali prišaukti insultą.
Kad taip neatsitiktų, būtina gydyti padidėjusį kraujo spaudimą, reguliuoti kraujo sudėtį. Šios medikamentinės priemonės veikia kaip insulto prevencija.
– Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja visame pasaulyje. Pasigirsta nuomonių, kad Vakarų medicina bejėgė kovoti su šiomis blogybėmis. Kas dar gali padėti?
– Manau, laikas atsigręžti į Rytų mediciną, ypač dėl sukauptos ligų prevencijos patirties. Nors šiuolaikinė medicina daug pasiekė, ji pranoko indų, japonų, kinų, Tibeto mediciną (tai rodo sudėtingos chirurginės operacijos, gebėjimas persodinti donoro organus), bet trūksta patirties, kaip apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų.
Rytų medicina sukaupė daug žinių apie natūralias prevencijos priemones, kurios gali apsaugoti nuo kraujotakos sutrikimų, taip pat nuo insulto bei infarkto.
– Kodėl mokslininkai susidomėjo fermentais?
– Yra žinoma, kad tam tikros bakterijos gamina svarbų fermentą natokinazę. Ištyrus šią biologiškai aktyvią medžiagą paaiškėjo, kad ji mažina kraujo klampumą. Pavyzdžiui, nuo seno japonai fermentuoja virtas sojų pupeles, šis populiarus patiekalas vadinamas natu.
Sojų pupelių rauginimui naudojamos bakterijos atlieka svarbų darbą – mažina kraujo klampumą. Jei kraujas nėra klampus, mažiau ir įvairių kraujokatos komplikacijų. Japonija neatsitiktinai garsėja pasaulyje savo ilgaamžiais. Pagal tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę Japonijos moterys užima pirmą vietą pasaulyje, nuo jų nedaug atsilieka ir vyrai. Tyrinėdami šį reiškinį mokslininkai rėmėsi prielaida, kad tai galėjo lemti Japonijos gyventojų mitybos tradicijos.
Iš tikrųjų svarbu ne tik tai, kiek ilgai gyvena žmogus, svarbu, kad jo nevargintų silpnaprotystė, atminties spragos, kad jis galėtų kontroliuoti dubens organų veiklą, galėtų judėti ir būti savarankiškas, nepriklausomas nuo kitų.
– Ar žinoma, kada pavyko atrasti svarbų fermentą natokinazę? Kas tai padarė?
– Natokinazės atradėjas – japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, atlikęs 1980 metais eksperimentus Čikagos universitete, JAV. Ieškodamas kraujo krešulius trombus tirpdančių savybių, jis tyrė šimtus natūralių medžiagų. Tai – vienas garsiausių pasaulyje proktologų, atlikęs kelis šimtus tūkstančių kolonoskopijų. H.Sumi kelios knygos išverstos ir į lietuvių kalbą.
Legendinis gydytojas H.Sumi taip pat domėjosi ilgaamžiškumu. Valgyti fermentais praturtintą maistą nėra pagrindinis jo patarimas, bet vienas iš jų. Mes, medikai, turime įsiklausyti į šį patarimą. Ypač tie, kurie užsiima ligų profilaktika.
– Ar tikrai natokinazė gali įveikti natūraliai su amžiumi vis labiau “tirštėjantį” kraują?
– Tai įrodo klinikiniai tyrimai. Yra keli kraujo rodikliai. Natas neskystina kraujo kaip medikamentai, vadinamieji tiesioginiai antikoaguliantai, kuriuos skiriame dėl širdies ritmo sutikimų ar patyrus miokardo infarktą.
Antikoaguliantai gelbsti įvykus katastrofai, pavyzdžiui, ištikus insultui suleidžiama tam tikrų preparatų, todėl apmirusi smegenų zona atsigauna. Tai – rimtas gydymas, kuris taikomas pacientui patekus į specializuotą kliniką, kurioje įmanoma atlikti sudėtingus šiuolaikinius tyrimus.
Kiti vaistai, kuriuos žinome kaip gerinančius kraujo tėkmę, pavyzdžiui, aspirinas, varfarinas, skystina kraują (tai netiesioginiai antikoaguliantai).
Tuo tarpu fermentas natokinazė veikia kitą kraujo rodiklį – jo klampumą. Tai reiškia, kad kraujyje nesukimba nei eritrocitai, nei trombocitai. Eritrocitai pasidaro plastiški, gali susiploti ir pralįsti pro smulkiausią kapiliarą, jie neįstringa ir jo neužkemša.
– Kuo dar reikėtų papildyti mitybą norint pagerinti kraujotaką?
– Reiktų atkreipti dėmesį į antioksidantus. Yra žinoma tokia laisvųjų radikalų koncepcija. Dėl laisvųjų radikalų kyla įvairūs uždegimai, išsivysto vėžys, insultas, išsėtinė sklerozė ir kitos ligos.
Antioksidantai naikina laisvuosius radikalus. Hidroksitirozolis yra viena pagrindinių Viduržemio jūros regiono dietos dalių. Ši dieta labai populiari. Šio regiono žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai. Kyla klausimas kodėl? Pasirodo, jų maiste gausu antioksidantų. Natūralus antioksidantų šaltinis – tai jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus, šviežios daržovės ir vaisiai.
Hidroksitirozolis yra vertingiausia alyvuogių aliejaus antioksidacinė dalis.
– Kokiais atvejais patartumėte vartoti natokinazės fermentą su hidroksitirozoliu? Kokiomis ligomis sergant? Kas priklauso rizikos grupei?
– Jei žmogus skundžiasi galvos svaigimu, prasta atmintimi, jei mirguliuoja akyse, galima įtarti, kad priežastis prastos savijautos – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
Tokia pagalba greta pagrindinio gydymo praverstų ir sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidintą arterinį kraujospūdį.
Taip pat gali vartoti ir jauni žmonės, žinantys, kad jų giminėje būta širdies ir kraujagyslių ligų, norint sustabdyti organizme prasidėjusį senėjimo procesą. Tokiais atvejais kraujo tėkmės pagyvinimas – pirmoji pagalba.
Žinoma, ne vien tai. Būtina daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, dietai, teigiamoms emocijoms, poilsiui, miegui.
Jei žmogus patyrė miokaro infarktą ar insultą, ypač išeminį insultą, kai krešulys užkemša kraujagyslę ir tam tikroms smegenų ląstelėms pritrūksta deguonies ir maisto medžiagų, patartina skirti natokinazę gerta pagrindinio gydymo.
Kraujagyslių sveikata būtina pasirūpinti ir po operacijų, žinoma stengiantis išvengti hemoraginių komplikacijų.
– Ar natokinazės fermentas saugus? Ar yra duomenų apie nepageidaujamą poveikį?
– Saugumas – esminis dalykas. Juk nesvarbu, kokia liga serga žmogus, pagrindinis gydytojo darbo principas – nepakenkti, net jei nieko negali padėti. Dar neteko susidurti su pacientais, kuriems išsivystė koks nors šalutinis poveikis dėl natokinazės. Labai svarbu, kad gydytojas bendrautų su pacientu, įgytų jo pasitikėjimą, išsklaidytų visas abejones. Tai kasdienis mūsų darbas.
