Vasario pradžioje Klaipėdoje sustojo 17-mečio širdis. Vaikinas keletą kartų buvo nualpęs, o atvykę greitosios pagalbos medikai jau nustatė klinikinę mirtį.
Jaunuolis buvo gaivinamas valandą, bet nesėkmingai. Yra žinoma, kad dieną prieš tai jis lankėsi pas šeimos gydytoją, karščiavo, jam buvo nustatytas ūmus bronchitas. Įtariama, kad tai – gripo komplikacija.
Ligonė savaitę ėjo į darbą
Skundėsi, kad karščiuoja, bet vis tiek visą savaitę ėjo į darbą – tokia nedovanotina klaida 30-metei pasvalietei kainavo gyvybę.
Kai moteris pateko į Panevėžio respublikinę ligoninę, medikai jau buvo bejėgiai.
Į ligoninę moterį skubiai atsiuntė Pasvalio medikai, mat ji į jų rankas pakliuvo dėl grėsmingo plaučių uždegimo. Panevėžyje pasvalietė buvo gydoma dešimt parų, tačiau jos būklė blogėjo, vėliau išsivystė sepsis.
Medikai pripažino – jei moteris būtų anksčiau pradėjusi gydytis, galėjo išvengti mirties.
Daugiau negu prieš savaitę dėl gripo sukeltų komplikacijų Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje mirė į aštuntą dešimtį įkopęs vyras.
Didžiausia grėsmė vaikams
Nors sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis po truputį mažėja, sunegalavus į tai numoti ranka nevertėtų.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų, iš jų 24 vaikai iki dvejų metų, 100 asmenų – 2–17 metų, kiti – suaugusieji.
Ligoninėse gydytos trys nėščiosios, 14 asmenų gulėjo Intensyviosios terapijos skyriuje.
Didelis karščiavimas, kurio neįmanoma nuslopinti vaistais, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas ir pakitę kraujo rodikliai – dėl šių priežasčių nukentėję nuo gripo vaikai dažniausiai atsiduria ligoninėje.
Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė pripažino, kad gripas dar neskuba trauktis, dar gali pasitaikyti sunkių komplikacijų, nors didžiausias sergančių nepilnamečių antplūdis buvo prieš kelias savaites.
B tipo gripo virusas šiemet dažnai renkasi vaikus.
Kadangi žiemą kartu su gripu siaučia meningokokinė infekcija, dalis vaikų patenka į Intensyviosios terapijos skyrių ir gydomi tol, kol išaiškėja tikroji ligos priežastis.
„Šįmet dar neturėjome vaikų, kuriems dėl gripo išsivystytų gyvybiškai grėsmingos komplikacijos, tačiau tai nereiškia, kad gripas yra lengvesnis“, – sakė gydytoja I.Ivaškevičienė.
Dažnai sunerimę dėl mažamečio būklės patys tėvai atveža jį į ligoninės priėmimo skyrių.
Dalį sergančių vaikų nukreipia šeimos gydytojai dėl pakitusių kraujo rodiklių, nes gripui būdinga tai, kad sumažėja leukocitų ir trombocitų skaičius.
Gydytoja I.Ivaškevičienė įspėjo, kad iš pradžių gripas gali niekuo nesiskirti nuo peršalimo. Tačiau peršalimas praeina be jokių pasekmių, o uždelstas gripas gali nusitaikyti į plaučius ar sukelti skausmingą vidinės ausies uždegimą.
Ketvirta sergamumo banga
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė įsitikinusi, kad atėjus šalčiams dar anksti džiaugtis pergale prieš gripą.
Mat vienos savivaldybės atšaukia gripo epidemiją, o kitos – tik skelbia. Šią savaitę iš 60 savivaldybių dar 29 yra paskelbusios gripo epidemiją.
„Esame liudininkai ketvirtos gripo bangos, o šios bangos skaičiuojamos nuo praėjusių metų spalio. Neaišku, kaip bus toliau“, – teigė D.Razmuvienė.
Sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis skaičius gerokai šoktelėjo – Lietuvoje vidutiniškai 180 atvejų tenka 10 tūkstančių gyventojų, bet kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis siekia gerokai daugiau nei 200.
Tai rodo, kad sergančiųjų skaičius šį gripo sezoną yra gerokai didesnis, o dar viena svarbi žinia – dominuoja B tipo gripo virusas.
B tipo gripo virusas Lietuvoje neretai primindavo apie save artėjant pavasariui. Šį sezoną toks gripo užkratas pasireiškė nuo pradžių.
„Šiam užkratui plisti padėjo ir tai, kad Lietuvoje vis dar nedidelė dalis gyventojų skiepijasi nuo gripo, mes neturime imuniteto, todėl taip smarkiai šoktelėjo nukentėjusiųjų nuo gripo skaičius“, – pasakojo gydytoja.
Tuo metu Skandinavijoje, JAV, Kanadoje dominuoja kiti gripo viruso tipai.
Tose šalyse šį sezoną vyrauja A tipo gripo virusas, o skiepijimo apimtis siekia apie 80 proc. visos populiacijos.
Pagal skiepijimosi nuo gripo apimtį Lietuva dar smarkiai atsilieka.
Iš visų šalies gyventojų kasmet pasiskiepija maždaug 8–9 procentai.
Daugelį metų šis rodiklis nesikeičia, o kitose šalyse jis siekia 80–90 proc.
Rizikos grupei priklausantys asmenys, kuriems yra daugiau nei 65-eri, Lietuvoje skiepijasi aktyviau – maždaug 20 procentų.
Amžius – svarbus rizikos veiksnys, iš 7 šiemet mirusių dėl gripo komplikacijų asmenų tik vienas buvo jaunesnis nei 20 metų, kiti – kur kas vyresni.
„Jeigu pažiūrėtume, kiek per pastarąjį dešimtmetį nuo gripo mirė žmonių, statistika būtų dar liūdnesnė.
Yra žinoma, kad daugiau negu 80 žmonių mirties priežastis – įvairios gripo komplikacijos“, – teigė D.Razmuvienė.
Gripo virusas smogia netikėtai. Atrodo, kad žmogų vargina labai neaukšta temperatūra, bet komplikacijos būna sudėtingos, netgi mirtinos, o kitos infekcijos yra labiau nuspėjamos.
Kankina gripas ar tiktai peršalimas?
Kuo gripas skiriasi nuo paprasto peršalimo, kurį medikai vadina ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija?
Štai keletas požymių. Sergant gripu temperatūra dažnai būna aukštesnė nei 38,5 laipsnio ir neatslūgsta 2–4 dienas, o peršalus ji pakyla nedaug.
Gripas prasideda staiga, per kelias valandas, o peršalus ligos požymiai ryškėja pamažu, per dieną ar dvi.
Gripas dažnai sukelia galvos skausmą, kaulų laužymo jausmą, nuovargį ir silpnumą, o peršalimo atveju šie požymiai būna daug silpnesni.
Varvanti nosis ir peršinti gerklė – peršalimo požymiai. Susirgus gripu jie pasireiškia kur kas rečiau.
Peršalimą sukelia maždaug 200 skirtingų virusų, o gripo virusų vienu sezonu paprastai cirkuliuoja vos trys.
