Pirmoji tokia operacija Kauno klinikose atlikta praėjusių metų pabaigoje, antradienį - antroji, o dar 9 pacientai laukia eilėje.
Unikali operacija atlikta vadovaujant Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui profesoriui Rimantui Benečiui, Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovui gydytojui kardiologui doc. Ramūnui Unikui kartu su Ciuricho universiteto ligoninės (Šveicarija) kardiochirurgu profesoriumi Francesco Maisano, kuris turi didelę patirtį atliekant perkutanines mitralinio vožtuvų procedūras.
Pasaulyje tokių ir panašių operacijų atlikta ne daugiau kaip 20, jos atliekamos vos porą metų, o kauniečių naudojamas metodas yra unikalus.
Operacija atlikta 2017-ųjų gruodžio 6 dieną Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pacientui, kuris prieš operaciją skundėsi dusuliu, mažėjančiu fizinio krūvio toleravimu, oro trūkumu net ir ramybės būsenoje, greitu nuovargiu ir skausmu krūtinėje.
„Tai svarbus proveržis gydant pacientus, kuriems yra diagnozuotas didelis mitralinio vožtuvo nesandarumas. Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tokie pacientai buvo gydomi atliekant didelės rizikos operacijas, atveriant krūtinės ląstą arba taikant medikamentinį gydymą“, - pasakojo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas R.Benetis.
Pasak jo, pirmasis variantas yra susijęs su didelėmis rizikomis, todėl retai gali būti geriausiu pasirinkimu vyresnio amžiaus pacientams, o medikamentinis gydymas šiuo atveju nėra efektyvus.
Dėl to vyresniojo amžiaus pacientams efektyvių gydymo galimybių medikai pasiūlyti negalėdavo – dažniausiai liga sparčiai progresuodavo, o vaistai tik palengvindavo simptomus.
„Pirmoji tokio tipo operacija pasaulyje – peršlauninis „Cardiovalve“ tipo biologinio mitralinio vožtuvo implantavimas – ypatingas gydytojų komandos pasiekimas, leidžiantis didžiuotis mūsų specialistų darbu, jų siekiu tobulėti semiantis patirties ir diegiant pažangias technologijas bei gydymo metodus. Tai dar kartą įrodo, kad esame lyderiaujantis centras pasauliniu lygmeniu, kuriame pacientams galime pasiūlyti pačius inovatyviausius sprendimus“, – apie išskirtinį pasiekimą kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.
Pasak jo, aortos vožtuvai tokiu būdu Kauno klinikose protezuojami jau kelerius metus, tačiau mitralinio vožtuvo protezavimas tokiu būdu - naujovė visame pasaulyje. Sudėtingumą didžia dalimi lemia vožtuvo forma ir jo vieta širdyje.
Mitralinio vožtuvo protezas, skirtas operacijai atlikti, buvo gamintas ir tobulintas Izraelyje, o vėliau atvežtas į Kauną.
„Džiugu, kad operacijos atlikimui buvo pasirinktas mūsų, o ne kitas centras Europoje ar pasaulyje. Tai lėmė keletas priežasčių. Viena jų – mūsų turima hibridinė operacinė, kuri aprūpinta visa įranga, reikalinga sudėtingoms intervencinėms kardiologijos procedūroms ir kardiochirurginėms operacijoms atlikti”, – džiaugėsi profesorius R.Benetis.
Praėjus daugiau nei 30 dienų po operacijos, o tai yra svarbus išgyvenamumo rodiklis po tokių operacijų, pacientas jaučiasi gerai, šiuo metu jis gydomas Kauno klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.
Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika nuo 2017 metų dalyvauja „Cardiovalve“ tyrime, skirtame didelės rizikos pacientams, sergantiems dideliu mitralinio vožtuvo nesandarumu. Šio tyrimo metu vykusių tyrinėjimų bei bandymų dėka ir įvykdyta pastaroji operacija.
Ši technologija šiuo metu yra sparčiai plečiama ir jau pasiūlyta keletas biologinių mitralinio vožtuvų protezų, kurie gali būti implantuojami neatveriant krūtinės ląstos.
Sudėtinga mitralinio vožtuvo bei povožtuvinio aparato anatomija, balno formos žiedas, sąveika su aortos vožtuvu ir kairiojo skilvelio nutekamuoju traktu bei didelis protezo dydis lemia technologijos sudėtingumą.
