„Jau priaugau tris kilogramus, dabar sveriu 98“, – šyptelėjo saulėje įdegęs dviejų metrų ūgio K.Šeštokas, pro nuosavo namo langus žvelgdamas į sniegu apklotą taką Virintų ežero link.
Iš Santaros klinikos Infekcinių ligų centro į namus šalia Molėtų 41 metų aukštaūgis grįžo jau pasveikęs, bet dar silpnas.
Žmona Diana Šeštokienė lakstė po laukus, skynė dilgėles, gamino užpilus kraujui gerinti. Jos vyrui sustiprėti padėjo ir namuose paruošti sveiki patiekalai.
Košmarišką naktį, kai greitosios pagalbos automobilis iš Molėtų skubėjo į Vilnių, K.Šeštokui dabar primena išrašas iš paciento ligos istorijos su bauginamais laboratorinių tyrimų rezultatais ir klastingos ligos diagnoze: dengės karštligė.
„Kęstas iš Egipto grįžo baisios būklės. Jis buvo vos gyvas, apatiškas, vaikščiojo ramstydamasis į sienas, triko kepenų veikla.
Labai išsigandau, nes mano vyras labai stiprus, iki tol neturėjo sveikatos problemų. Iškviečiau greitąją pagalbą. Jį skubiai išvežė Kęstą į Vilnių“, – pasakojo D.Šeštokienė.
Egipte žiūrėjo pro pirštus
Greitosios medicinos pagalbos automobilis K.Šeštoką į Vilnių atvežė naktį. Ligoninėje pacientui iš venos buvo paimtas kraujas, jau kitą dieną nustatyta diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas.
„Egipte aš kankinausi visą savaitę – temperatūra pakildavo iki 39,3 laipsnio ir daugiau, nepadėjo niekas – nei įprasti vaistai, nei vietos medikų skirtas gydymas“, – teigė sportiškas vyras.
Populiariame Hurgados kurorte lietuvis kreipėsi ir į valstybinę, ir į privačią ligoninę. Bet jam tik prijungdavo lašelinę ir maždaug po valandos išleisdavo namo.
Egipto medikai nepaėmė iš venos kraujo ir jo netyrė. Jie tik paklausdavo paciento apie varginančius simptomus ir pamatuodavo temperatūrą.
„Ten nemažai ir vietinių vėlyvą rudenį susirgo. Bet jie nežinojo, kokia liga juos kankina.
Mano pažįstamas nardymo instruktorius sunegalavo anksčiau nei aš ir iki šiol jaučiasi blogai.
Įspėjau jį apie dengės karštligę, tikiuosi, kad pasveiks. Nes uždelsus ar netinkamai gydant pasekmės gali būti labai liūdnos“, – paaiškino iš ligos išsikapstęs K.Šeštokas.
Vaizdai – lyg iš siaubo filmo
Bet į savo darbą išmanančių vilniečių medikų rankas pakliuvęs K.Šeštokas jau po kelių dienų pasijuto geriau, atgavo apetitą.
Sostinėje gyvenantys krepšininkai suskubo sveikstančiam bičiuliui nešti jogurto, vaisių. Šiomis gėrybėmis pagardinęs ligoninės košes augalotas vyras pasijusdavo sotus. Svoris daugiau nebekrito.
Vilniaus infekcinių ligų centre garsiam pacientui įspūdį padarė ne tik medikų pastangos, bet ir seni pastatai, kuriuose jie nuolat dirba.
Sostinės Žvėryno rajone įsikūrusioje prieškarį menančioje ligoninėje dar 2014-ųjų sausį šokas ištiko ir ten užsukusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Šalies vadovė tada negalėjo patikėti tuo, ką ten išvydo ir išgirdo, žadėjo pokyčius. Bet nuo to laiko mažai kas pasikeitė.
„Ten aš pasijutau tarsi pakliuvęs į siaubo filmą. Palatos sienos apkaltos plastikinėmis dailylentėmis, ant grindų paklotas pigus linoleumas.
O vonios tokios senos ir šiurkščios, kad atsigulus ir išsimaudžius jose turbūt nusiluptų oda.
Unitazai seni, kliba – tenka būti atsargiam ir dar pasidėti pluoštą popieriaus.
Manau, kad tą ligoninę reikėtų ne renovuoti, o nugriauti“, – medikų darbo ir pacientų gydymo sąlygomis stebėjosi K.Šeštokas.
Vakarais puolė uodai
Į poilsiautojų pamėgtą Hurgados kurortą K.Šeštokas ir jo žmona Diana vyksta po kelis kartus per metus. Nardymo aistruolius labiausiai vilioja šilta Raudonoji jūra.
Jei oro sąlygos leidžia, atostogaudami jie į jūros gelmes neria kiekvieną dieną. Lietuviai turi įsigiję nardymo įrangą, už kurią paklojo maždaug po tūkstantį eurų. Turėti nuosavą įrangą – patikimiau ir saugiau.
Nardymo centre sumokėję po 20 eurų poilsiautojai visai dienai su patyrusiais gidais išvyksta laivu toliau nuo kranto ir kurorto šurmulio. Į kainą dar įskaičiuoti du panėrimai su instruktoriumi ir gardūs pietūs.
Lietuviai mėgaujasi tyla, grožisi jūros gelmių augmenija.
Paprastai sutuoktiniai vyksta ne kartu – vienas jų Lietuvoje lieka rūpintis išpuoselėta sodyba „Pas Šeštoką“, kurią pamėgę vestuvininkai.
Ir šį kartą po įtempto šventinių renginių maratono sodyboje jos šeimininkas išvyko pirmas pailsėti su draugais. Žmona liko prie Virintų ežero prižiūrėti statomos naujos pokylių salės su stikliniu kupolu. Vietiniai šį statinį jau praminė Šeštokų observatorija.
Nuvykęs į Egiptą buvęs krepšininkas dieną nardydavo, o vakarais su draugais traukdavo pavakarieniauti į Hurgados centre esančias lauko kavines.
„Kai saulė leisdavosi, kavinėse pradėdavo pulti uodai – jaučiau, kaip kandžiojo mano kojas.
Kai kurių viešbučių teritorijas, privačius paplūdimius vietiniai purškia specialiais chemikalais. Hurgados centre esančiose kavinėse lankytojai gali paprašyti purškalų, atbaidančių uodus.
Bet aš niekada jų nebijojau ir anksčiau nebuvau girdėjęs, kad turistų pamėgtame Egipte skraidantys mažiukai uodai gali būti tokie pavojingi ir platinti dengės virusą“, – kalbėjo K.Šeštokas, kuriam ši liga kurorte smogė vėlyvą rudenį.
Segėjo specialias apyrankes
Lietuvių pora daug kartų iš Lietuvos yra skridusi į Egiptą, turizmo agentūrose pirko kelialapius. Bet poilsiautojai nė karto nebuvo įspėti, kad tame krašte reikia saugotis uodų.
Apie dengės karštligę jie anksčiau taip pat nebuvo girdėję.
„Aš irgi neseniai grįžau iš Egipto, ilsėjausi ten su savo garbaus amžiaus mama. Po to, kai grįžo sirgdamas Kęstas, ji bijojo ten vykti.
Bet mes labai saugojomės – ant rankų ir kojų segėjome specialias apyrankes. Hurgadoje aš neužmigdavau tol, kol miegamajame zyzdavo bent vienas uodas“, – pasakojo 43 metų D.Šeštokienė.
Šių metų ruduo Hurgadoje buvo karštas, nevėjuotas. Spalį vanduo Raudonojoje jūroje buvo įšilęs iki 27 laipsnių, gruodį – vos porą laipsnių vėsesnis.
Kai nėra vėjo, o oro ir vandens temperatūra vienoda, susidaro palankios sąlygos uodams veistis.
Lietuvis pastebėjo, kad kurorto centre šiemet šių vabzdžių gerokai padaugėjo.
Vilioja šilta Raudonoji jūra
Akistata su dengės karštlige neatbaidė buvusio krepšininko ir jo žmonos nuo būsimų atostogų Egipte.
„Mes pamėgome tą kraštą, visada šiltą Raudonąją jūrą. Todėl ir pasirinkome jį žiemos atostogoms. Žiemą ten būna labiau vėjuota, bet mano mamai toks oras labai tinka, ji tada neperkaista.
Mama nuolat mirksta jūroje ir pamiršo visas ligas, kurios ją anksčiau vargino. Ji ten jaučiasi tarytum iš naujo gimusi“, – paaiškino D.Šeštokienė.
O K.Šeštokas pridūrė: „Tame krašte saulė šviečia visada – net ir žiemą.“
Sutuoktiniai vėl planuoja ten vykti pavasarį. Tik jie bus dar atsargesni – kelionių lagamine būtinai vešis specialių apsaugos priemonių, atbaidančių uodus.
Žinoma pora jų patarė nepamiršti ir kitiems turistams, planuojantiems poilsį egzotiškame Egipte ir kituose šiltuosiuose kraštuose, kur uodai gali platinti dengės virusą.
D.Šeštokienė ypač norėtų įspėti tėvus, kad jie pasirūpintų vaikų apsauga nuo vabzdžių. Mažiesiems turistams jie gali būti pavojingesni.
Visą straipsnį skaitykite „Lietuvos ryto“ šeštadienio numeryje.
