Lietuvoje 2015 metais cukrinis diabetas diagnozuotas beveik 117 tūkst. žmonių, o 2010 metų duomenimis, antsvorio turėjo 62 proc. vyrų ir 44 proc. moterų. Beveik 6 proc. vėžiu sergantiems viso pasaulio žmonėms – jis išsivystė dėl nutukimo ir diabeto problemų.
Tyrėjai palygino 2012 metų 12 vėžinių atvejų 175 šalyse su nuo 2002 metų sukauptais duomenimis, nurodydami kūno masės indeksą ir diabeto paplitimą bei darydami prielaidą, kad vėžiui išsivystyti reikia mažiausiai 10 metų.
Jie nustatė, kad 2012 metais diabetas ir kūno masės indeksas, esantis virš 25, buvo nepriklausomi rizikos veiksniai 792 tūkst. 600 naujiems vėžio susirgimams iš 14 mln. 068 tūkst. 894 visų pasaulio atvejų.
Sergančiųjų vėžiu, kuris buvo susijęs su anksčiau minėtomis problemomis, gaubtinėje žarnoje, tulžies pūslėje, kepenyse ir kasoje buvo rasti navikai.
Žinoma, antsvoris ir diabetas – ne vienintelės šių auglių atsiradimo priežastys, tačiau jie turėjo gana didelę įtaką. Specialistų teigimu, aukšto insulino lygio poveikis arba atsparumas jam – dar vienas galimas vėžio vystymosi pagrindas.
Be to, kitų tyrimų metu atrado, kad aukštas kūno masės indeksas turi dvigubai didesnę tikimybę sirgti storosios žarnos vėžiu. Taip pat kas penktas asmuo turintis antsvorio yra linkęs turėti inkstų vėžį. Na, o diabetas trigubai didina riziką išsivystyti krūties ir gimdos vėžiui.
Medikai teigė, kad iki 2035 metų vyrų sergamumas vėžiu gali padidėti iki 20 proc., o moterų – 30 proc. Taigi, norint sumažinti vėžio augimą, reikia imtis priemonių gydant cukrinį diabetą ir kontroliuojant antsvorį.
