KUL Infekcinių ligų departamento AIDS centro gydytoja Žavinta Kančauskienė primena, kad kasmet Klaipėdos apskrityje žmogaus imunodeficito virusu, naikinančiu žmogaus imuniteto ląsteles, užsikrečia apie 30 žmonių. Infekcinių ligų specialistai džiaugiasi, kad ši liga, nors ir neprarandanti pagreičio šalyje, žmonėms, prižiūrimiems medikų, leidžia gyventi visavertį gyvenimą ir netgi pagimdyti sveikus vaikus.
„ŽIV ir AIDS gali susirgti bet kuris mūsų visuomenės narys. Tai tikrai nėra vien narkomanų ar prostitučių diagnozė. Nuo 2013 m. dažniausiai šia liga užsikrečiama lytiškai santykiaujant. Viena iš didžiausių problemų – dažna partnerių kaita, kuri leidžia plisti įvairiausioms infekcijoms bei virusams, tarp jų ir ŽIV. Ši diagnozė po atliktų tyrimų nuskamba ir santuokoje su vienu partneriu gyvenančioms poroms, jei vienas iš jų turėjo nesaugių lytinių santykių. Vienintelis būdas apsisaugoti, jei partneriai dažnai keičiami, prezervatyvai“, – kalba Ž. Kančauskienė.
„Žmonėms, kuriems nustatyta ŽIV sukelta liga, sudaromas ilgalaikio stebėjimo ir gydymo planas. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami ligą nustačius anksti. Vis dėlto pastebime tendenciją, kad žmonės kreipiasi gerokai pavėluotai, kai liga jau įsisenėjusi ir sukėlusi įvairiausių komplikacijų“, – aiškina Ž. Kančauskienė.
Anot jos, šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia apsaugoti net ir šia liga sergančių moterų kūdikius. KUL specialistai sudaro galimybes sergančioms nėščiosioms taikyti profilaktinį gydymą nėštumo metu, taip pat po gimdymo ir taip užkirsti kelią ligos perdavimui gimusiam kūdikiui. „Deja, ne visos moterys kreipiasi laiku, dėl to šiuo metu yra diagnozuoti šeši ŽIV ligos įgimti atvejai Lietuvoje, o du iš jų nustatyti KUL“, – pasakoja patyrusi infekcinių ligų specialistė Ž. Kančauskienė.
Daugekyje sveikatos priežiūros įstaigų anonimiškai galima atlikti greitąjį ŽIV testą ir po kelių minučių sužinoti atsakymą. „Kviečiame žmones, turėjusius nesaugių lytinių santykių, turėjusių galimybę užsikrėsti šia liga, ar norinčius sužinoti savo ŽIV statusą, nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV ligos. Svarbu žinoti, kad tyrimo metu nustatomas ne virusas, o antikūniai, susidarę žmogaus organizme, patekus šiam virusui. Dėl to diagnostika galima ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo kontakto su ŽIV sergančiuoju“, – konsultuoja KUL specialistai.
Ž. Kančauskienė paklausta, ar sergantys ŽIV Lietuvoje gauna visą reikiamą pagalbą pagal ligos būklę, sako, kad gydymas yra prieinamas visiems. „Specializuoti ŽIV ligos gydymui reikalingi vaistai yra visiškai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – primena nuo 1995 m. su ŽIV ir AIDS užsikrėtusiais pacientais dirbanti medikė.
Ji įsitikinusi, kad per tą laiką minėtų ligų atžvilgiu Lietuvoje daug kas pasikeitė – pirmiausia pačių sergančiųjų, visuomenės ir medikų požiūris į šią diagnozę. „Seniau pacientai netgi bijodavo eiti į gydymo įstaigas, nes būdavo nedrąsu pasakyti, kad jie serga ŽIV, manydavo, kad jų nepriims, atstums, nesuteiks reikiamos pagalbos ir net pasmerks. Dabar jie jaučiasi kur kas saugesni ir labiau priimami bei sulaukiantys visapusiškos pagalbos ne tik dėl savo ligos, bet ir dėl kitų ligų gydymo. Svarbu išmokti gyventi su šia liga – nuolat konsultuotis su medikais, vartoti vaistus, saugoti savo organizmą ir jo nežaloti. Kai tai pavyksta suderinti, žmogus su ŽIV diagnoze gali gyventi ilgai ir netgi turėti visavertį gyvenimą“, – apibendrina Ž. Kančauskienė.
KUL – vienintelėje Vakarų Lietuvoje – atliekami ŽIV ligos diagnostikai ir gydymui reikalingi specializuoti tyrimai, tokie kaip: ŽIV RNR – viruso kopijų dalelių kiekis, CD4 – imunologinis tyrimas, HLA B5701 – genetinis tyrimas. Nuo 2018 metų bus nustatomas ir atsparumas vaistams, skirtiems ŽIV gydyti.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų gruodžio 1 dieną.
