Tokių pacientų viltys gana paprastos – kaip ir bet kuria kita liga sergantieji, jie norėtų, kad vos tik nustačius, jog užsikrėsta, jiems iš karto būtų skiriama antiretrovirusinių vaistų, kurie yra kompensuojami iš valstybės biudžeto.
Deja, pokyčių kol kas nematyti: šie vaistai Lietuvoje vis dar skiriami tik pasiekus tam tikrą imuniteto susilpnėjimo ribą. O į kone kritiškiausią padėtį psichologine prasme patenka moterys, kurios nežinodamos ŽIV užsikrečia nuo savo partnerių.
Atskleidė skaudžias patirtis
„Aš Lukas, man dveji. Mane ŽIV užkrėtė mama ir tėtis. Aš beveik visą laiką čia, palatoje. Dabar manęs nėra, nes mane nuvežė kitur, kur irgi balta, šalta ir nejauku. Man visą laiką nejauku, nes mane lanko žmonės be veidų ir rankų. Ant veidų daktarai užsiriša kaukes, o ant rankų užsimauna pirštines. Man smagu, kai pirštinės būna spalvotos, bet tai būna retai. Aš nematau šypsenų, tiesą sakant, net nežinau, kaip atrodo šypsena, nes aš užkrėstas. Manęs lyg ir nėra. Palikau savo meškutį, kad jums nebūtų labai baisu...“ – tai ištrauka iš autorinės fotografijų parodos „Moteris. Vaikas. ŽIV“, kurią galite išvysti Vilniuje, prekybos centre „Panorama“. Ir atidaryta ji čia dėl itin svarbios priežasties.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusiais metais šalyje užregistruoti 93 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš jų 80 nustatyta vyrams ir 13 moterims. Iš viso Lietuvoje ši infekcija diagnozuota 2842 asmenims, iš jų daugumą, beveik 80 proc., sudaro vyrai.
ŽIV užsikrėtusių moterų yra keturis kartus mažiau – maždaug 580 atvejų. Tačiau joms ši diagnozė sukelia itin skausmingą krizę dėl tolesnio šeiminio gyvenimo, gimsiančių vaikų. Į tai dėmesį stengėsi atkreipti fotomenininkė Irutė Jaruševičiūtė, kuri antradienį spaudos konferencijos metu ir pristatė autorinę fotografijų parodą.
„Sudėtingiausia patirtis buvo tuomet, kai atsisveikinant apkabinau vieną moterų, kuri gyvena su ŽIV, o ji graudžiai pravirko ir niekaip negalėjo nurimti. Moteris negalėjo patikėti, kad ją kažkas panoro apkabinti“, – sakė fotomenininkė.
Ji prisipažino, jog vykdydama projektą suprato, kad užsikrėtusios ŽIV moterys yra labai nustumtos į šalį, paliktos užribyje. „Yra moterų istorijų, kurių nepateikiau šioje parodoje, nes tos istorijos pernelyg jautrios, vis dar skauda, todėl apie jas dar negalima kalbėti“, – teigė I.Jaruševičiūtė.
Susirgus ieškoma kaltų
Skaičiuojama, kad net pusė ŽIV turinčių moterų užsikrečia nuo savo partnerių, o tai byloja apie didelę riziką liga užsikrėsti net ne ydingą gyvenimo būdą gyvenančioms moterims.
Biomedicinos mokslų daktarė Loreta Stonienė apgailestavo, kad ir kalbant apie ŽIV išryškėja mūsų visuomenės bruožas pernelyg dažnai kaltinti kitus. „Užsikrėtus šiuo virusu ieškome kaltų, bet su liga reikia gyventi pačiam. ŽIV infekcija nesirenka, tu esi vyras ar moteris. Virusas plinta tam tikrais būdais, kurie yra aiškūs: lytiniai santykiai arba manipuliacijos su krauju. Dar vienas itin jautriai paliečiantis viruso perdavimo būdas – kai mama jį perduoda gimstančiam vaikui. Todėl ypač svarbu moteris paraginti išsitirti dėl ŽIV“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, kai kuriais gyvenimo atvejais ši diagnozė būna pasirinkta paties: vartojami narkotikai, propaguojami nesaugūs heteroseksualūs ar homoseksualūs santykiai. Tačiau ne visi atvejai būna tokie, o visuomenė visą užsikrėtusiųjų ŽIV grupę jau yra nustūmusi užribin.
Valstybė neskatina gydytis
Stigma ir vaistų kompensavimo skyrimo klausimai – ne vienintelė problema Lietuvoje užsikrėtusiems ŽIV. Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė vardija visą puokštę kitų.
„Negali sakyti, kad Lietuvoje visiškai prastai: yra nemokamas nėščių moterų ištyrimas, puiki ŽIV užsikrėtusių moterų ir gimstančių kūdikių priežiūra. Tačiau žmonės dėl įvairių priežasčių nepasiekia gydytojų. Kai kurios priežastys akivaizdžios – pirmiausia stigma. Tarkime, jie bijo, kad bus išvyti iš medicinos įstaigos.
Žmonių elgesys nėra tobulas. Rizikingas elgesys didina užsikrėtimo riziką. Tačiau valstybė nieko nedaro, kad žmonės greičiau patektų pas medikus. Stinga valstybės apmokamų psichologo paslaugų“, – vardijo J.Poškevičiūtė.
Porų santykiuose stigmos išnyksta
Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesorė, VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja konsultantė prof. Raimonda Matulionytė teigė matanti, jog moters kelias būti moterimi ir mama paskatina užsikrėtusias ŽIV gauti tinkamą gydymą laiku. O porų santykiuose stigmos išnyksta.
„ŽIV stigma artimuose santykiuose išnyksta, pati infekcija nėra pagrindinė stigmos dalis, net jei vyras būna užkrečiamas. Šiuolaikinis gydymas leidžia moterims gyventi visavertį gyvenimą ir gimdyti sveikus vaikus, tačiau svarbu gyventi teisingai, laikytis disciplinos, vartoti vaistus ir lankytis pas medikus. Deja, daliai pacientų, tiek vyrų, tiek moterų, stinga socialinių įgūdžių“, – kalbėjo profesorė.
Kalbant apie gydymą nuo ŽIV, Lietuvoje vis dar yra imuniteto susilpnėjimo riba ir tik ją peržengus pradedamas gydymas. Prof. R.Matulionytė įsitikinusi, kad tai – šiek tiek atgyvenusi teorija.
„Tikimės, kad kitąmet šiuo klausimu bus geriau. Patyręs gydytojas visuomet mato, kada pacientui jau reikia gydymo“, – teigė ji.
Liga gali miegoti dešimtmetį
ŽIV gali užklupti netikėtai, todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, išduodančius šią ligą, ir laiku pasitikrinti. Atlikti greitąjį ŽIV testą užtrunka vos kelias minutes, o iki gruodžio 1 dienos PC „Panorama“ tai galima padaryti nemokamai.
Tuo metu R.Matulionytė priminė, kokie požymiai gali išduoti ligą, kuri kartais miega net dešimtmetį.
„Pirmieji ŽIV simptomai pasirodo per tris savaites, kartais tai užtrunka ir tris mėnesius. Pasireiškia užsitęsusio gripo simptomai, angina, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, silpnas bėrimas. 70 proc. pastebi šiuos simptomus, tačiau palaiko tai gripu, peršalimu.
Tada liga gali pasiekti latentinę fazę ir simptomai nepasireiškia penkerius, septynerius, dešimt metų. Gali kartkartėmis padidėti limfmazgiai.
Vėliau imunitetas pasiekia tam tikrą ribą, susilpnėja, o tuomet prasideda stipresnis karščiavimas vakarais, kamuoja naktinis prakaitavimas, pradeda kristi svoris, viduriuojama. Tai – konstituciniai simptomai, rodantys, kad AIDS jau yra už durų.
Jei gydymas ir šioje stadijoje nepradedamas, pereinama į AIDS stadiją, kai pasireiškia visos sunkios infekcijos, virusai, pirmuonių sukeltos ligos, Lietuvoje dažnai ir tuberkuliozė“, – perspėjo profesorė.
