ULAC duomenimis, šiais metais registruotas 5 kartus didesnis VHA atvejų skaičius, lyginant su 2016 m. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 54 VHA atvejai, 2016 m. per tą patį laikotarpį – 11 atvejų. Šiais metais užregistruoti 5 infekcijos protrūkiai, kurių metu VHA susirgo 14 asmenų.
Didžioji susirgusių asmenų dalis šiais metais (41 proc.) tikėtina HAV užsikrėtė užsienio šalyse (Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kt.). 15 asmenų užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, kitų 17 asmenų užsikrėtimo vieta nežinoma. Lietuvoje palankios sąlygos plisti HAV ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų. Esant mažam sergamumui, nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir protrūkių tikimybė. Atsižvelgiant į didelį keliaujančių asmenų skaičių vis daugiau asmenų VHA užsikrečia užsienio šalyse, tokiu būdu didėja infekcijos plitimo ir protrūkių rizika ir Lietuvoje.
HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome forma. Infekcija plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba per buitinį sąlytį. Virusas užsikrėtusio žmogaus išmatose randamas praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites.
VHA paplitęs visame pasaulyje, tačiau pagal infekcijos paplitimo rodiklius šalys yra skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina keliaujant skirti tinkamą dėmesį rankų higienai (kuo dažniau ir kruopščiau rankas plauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą, prieš valgį), vartoti saugų maistą bei geriamąjį vandenį ir primena, kad pati efektyviausia VHA profilaktikos priemonė – skiepai.
Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas.
Kas yra virusinis hepatitas A?
Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A (VHA) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.
Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A (HA) plitimas įgauna pagreitį. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.
Kokios virusų savybės?
HAV yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20°C) virusas gali išgyventi metais, 70°C kaitinimą pakelia 10 min, 1% koncentracijos detergento (muilo-sodos tirpalas) poveikį esant 37°C temperatūrai pakelia 30 min, viruso neinaktyvuoja įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusai gali koncentruotis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.
Kaip plinta virusinis hepatitas A?
Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.
Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.
VHA paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaures Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos (galimybė naudoti saugų geriamą vandenį ir maistą, sąlygos asmens higienai).
Nors sergamumas mūsų šalyje paskutinius 10 metų nėra didelis, tačiau yra didelė rizika užsikrėsti keliaujantiems į didelio endemiškumo šalis. VHA plitimas per maistą yra labai aktyvus Turkijos, Egipto kurortų viešbučiuose, net turinčiuose žymą „viskas įskaičiuota“. Kokie yra virusinio hepatito A simptomai ir požymiai?
Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką. Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu A?
Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.
Hepatito A vakcina rekomenduojama:
Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;
Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
Asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams;
Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitu vyru;
Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;
Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.
Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius.
Rankas plauti būtina:
po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu;
visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios;
prieš valgį ir maisto gaminimą;
kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
prieš maisto tvarkymą ir po jo;
suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
po žaidynių, darbų lauke;
dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.
Nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti HAV, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
Kuo dažniau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimų parduotuvėse;
Jeigu rankos nėra labai purvinos ir nėra sąlygų jų nusiplauti, higieninei rankų dezinfekcijai naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles;
Vengti nepasterizuotų pieno produktų;
Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų;
Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę;
Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;
Gerti į butelius supilstytą vandenį. Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį.
Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens;
Jei nėra galimybės vartoti fasuoto vandens, vandentiekio vandenį patartina nukenksminti terminiu ar cheminiais būdais;
Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus.
Kaip išvengti hepatito A viruso išplitimo namų aplinkoje?
Kadangi HAV išskiriamas su išmatomis. Asmenys, sergantys HA, privalo:
Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai;
Visą ligos laikotarpį negaminti maisto kitiems asmenims.
Namų aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės gali būti naudojamos patalpoms, valgymo indams valyti/dezinfekuoti, pvz., šilti muilo, geriamosios sodos tirpalai arba specialios buitinės patalpų, indų valymo ar dezinfekuojančios valymo priemonės. Ligonio slaugos daiktai, kieti žaislai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, po to skalaujami karštu vandeniu. Lovos skalbiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje arba virinami.
