Tai, kad liko gyvas, Bogdanas vadina didžiausia dovana.
Tačiau kairė veido pusė vis dar nejautri. Skustis peiliuku, o ne mašinėle įpratusiam vyrui trukdo ir randai.
Vilnietis tik džiaugėsi, kad beveik po dvejų metų laukimo gavo ligonių kasų kompensuojamą klausos aparatą, nes po avarijos suprastėjo ir klausa.
2015-ųjų rugpjūčio 27-osios rytą Bogdanas stovėjo ant šaligatvio prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir laukė žalio šviesoforo signalo ties Smolensko ir Kauno gatvių sankryža Vilniuje.
Tuo metu artėdamas prie šios sankryžos autobusas pavojingai susvyravo. Ant šaligatvio stovintis Bogdanas nepamatė, kaip staiga atsidarė autobuso bagažinės durys.
Pro šalį važiuodama transporto priemonė šiomis durimis kliudė ir parbloškė vyrą ant gatvės.
Bogdanas atgavo sąmonę ligoninėje, bet neprisiminė, kas atsitiko. Vėliau paaiškėjo, kad jam sutriko trumpalaikė atmintis.
Atsitiktinai nelaimės liudininke tapo Bogdano žmona. Tuo metu į lauką išvedusi šunį ji sėdėjo ant suolelio, esančio netoli gatvės, ir laukė grįžtančio vyro. Moteriai pasirodė keista, kad autobusas nuvažiavo toliau, o ji nemato prie gatvės stovėjusio savo sutuoktinio.
Netrukus išvydo jį ant gatvės gulintį kraujo klane. Atvykę greitosios pagalbos medikai neslėpė, kad tai sunki trauma.
Moteris netgi nugirdo juos sakant: „Iš jo nieko gero nebus.“
Bogdanui buvo sumaitota pusė veido, sužalotas žandikaulis, skilusi kaukolė, iš akiduobių iššokusios akys.
Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje atsidūręs vyras 9 paras praleido komos būsenos, jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos.
Atsigavęs vyras iš pradžių skystą maistą siurbdavo tik per šiaudelį, o kad naktimis nesiblaškytų ir nenutrauktų tvarsčių nuo veido, slaugytojos surišdavo jam rankas.
Kadangi dėl avarijos buvo smarkiai sužalotas žandikaulis, vėliau B.Jusevičius buvo perkeltas į Vilniaus universiteto Žalgirio ligoninę, kur buvo triskart operuotas prastai sugijęs žandikaulis.
Po avarijos jis buvo sutvirtintas plokštelėmis, bet žaizdos ne gijo, o supūliavo. Dėl to teko pašalinti plokšteles, o vėliau ir pusę žandikaulio, nes nebuvo kitos išeities.
Kalbinamas lankytojų Bogdanas stengdavosi atsakyti į klausimus, o judant veido raumenims siūlės dažnai sutrūkinėdavo ir jas tekdavo siūti iš naujo.
Grįžus iš ligoninės namo gyvenimas irgi nebuvo mielas. Vyras negalėjo kramtyti, nes nebeturėjo dantų.
Kai kreipėsi pagalbos į vieną odontologijos kliniką, jam buvo pasakyta, kad neįmanoma protezuoti dantų, nes jų nėra prie ko pritvirtinti – kairėje veido pusėje trūko net pusės apatinio žandikaulio.
Bet Bogdanas nepasidavė. Patekęs į Vilniaus universiteto Santaros klinikų Rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos skyrių jis sužinojo, kad įmanoma atkurti prarastą žandikaulio dalį perkėlus kaulinį audinį iš kitų kūno vietų.
Prieš mėnesį atlikta aštuonias valandas trukusi rekonstrukcinė plastinė operacija buvo sėkminga.
„Jaunystėje paniškai bijojau medikų ir stengdavausi su jais turėti kuo mažiau reikalų, o dabar džiaugiuosi, kad jie man grąžino beveik padorų veidą“, – prisipažino Bogdanas.
Nors kartais vyrui atrodo, kad jis yra kaip lėlė, kurį konstruktorius prastai sudėjo, bet sunkiausi vargai – jau praeityje.
Pasiramsčiuodamas lazda, kurią dažnai pasiimdavo eidamas žvejoti museline meškere, Bogdanas įkopė į Trijų Kryžių kalną.
Vyras tikino, kad vis ieško progos duoti darbo savo raumenims.
„Turiu prisiversti judėti, nes be manęs šio darbo niekas nenuveiks“, – sakė Bogdanas.
Draugai kartais jį vadina maištininku, kuris elgiasi priešingai, nei jam patariama. Jei Bogdanui skauda, jis neis gulti, bet imsis kokios nors veiklos, kad tik užmirštų skausmą.
Neįgalumo pašalpą gaunantis vilnietis tiki, kad pasveiks, o į randus nebekreipia dėmesio.
Nuo jaunystės mėgęs sportuoti Bogdanas prisiminė, kad anksčiau jo kojos būdavo nusėtos mėlynių.
Tuo metu jis turėjo sportinį dviratį, prie kurio pedalų pėdas prisegdavo odiniais dirželiais. Kadangi griūdamas nespėdavo jų ištraukti, jo keliai ir blauzdos būdavo nubrozdinti.
Bogdanas taip pat žino, kas yra lenktynių aistra. Susidomėjęs vandens sportu dideliu greičiu vilnietis skriedavo motorine valtimi.
Didžiąją laiko dalį vyras praleido „Spartos“ gamykloje dirbdamas mechaniku, vėliau – vienoje žūklės parduotuvių, kur buvo ne tik parduotuvės direktorius, pardavėjas, bet ir valytojas.
Po kelerių metų Bogdanas tikisi sulaukti pensijos. Iki to laiko jis nori tiek sutvirtėti, kad galėtų numesti lazdą ir vėl pėsčiomis nueiti iš vieno miesto galo į kitą.
Būdamas didelis „Formulės 1“ lenktynių gerbėjas jis tiki, kad iki to laiko atsigaus ir jo mėgstamiausias sportininkas Michaelis Schumacheris, kuris slidinėdamas kalnuose smarkiai susižeidė galvą.
Prireikė net dviejų medikų komandų
Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastikos chirurgai, bendradarbiaudami su Nacionalinio vėžio instituto specialistais, grąžino B.Jusevičiui ne tik šypseną.
Šį rudenį atlikta unikali žandikaulio rekonstrukcijos operacija truko aštuonias valandas. Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas (nuotr.) į talką pasikvietė veido ir žandikaulių chirurgą Liną Senkų, padedantį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Bogdanui atlikta operacija buvo techniškai sudėtinga, nes į veidą buvo perkeltas iš klubakaulio kartu su kraujagyslėmis paimtas kaulas. Kad žandikaulis galėtų veikti, kaulinio audinio kraujagyslės buvo sujungtos su kaklo kraujagyslėmis.
Chirurgas S.Kaupas tikino, kad tokia operacija prilygsta transplantacijai, tik audinio donoras ir recipientas yra tas pats asmuo. Jei užsikemša kraujagyslės, įvyksta atmetimo reakcija. Tačiau toks pavojus ligoniui jau praėjo.
Tai buvo trečioji operacija, kai medikai stengėsi Bogdanui atkurti pašalintą dalį žandikaulio.
Kai prieš keletą metų vilnietis pateko pas plastikos chirurgus, pirmoji operacija buvo kur kas paprastesnė – į tą vietą, kur trūko žandikaulio, buvo perkeltas kaulinis audinys iš šeivikaulio.
Tačiau dėl komplikacijų teko pašalinti neprigijusį kaulą, vėliau į trūkstamo žandikaulio vietą buvo įdėtas svetimkūnis – cementinis intarpas kartu su antibiotikais. Tokį dirbtinį žandikaulį vyras turėjo beveik pusę metų.
Numalšinus infekciją buvo atlikta trečioji operacija. Šįkart sėkmė nenusigręžė nuo ligonio. Praėjus mėnesiui po operacijos kaulinis audinys gerai gyja.
Vėliau bus atliekama panoraminė nuotrauka, taip pat galvos kompiuterinė tomografija. Iš šių tyrimų rezultatų gydytojai galės pagaliau pasakyti pacientui, ar viskas gerai sugijo.
S.Kaupas pasakojo, kad žandikaulio operacijos tikslas – padaryti viską, kad per avariją nukentėjęs vyras galėtų kramtyti net riešutus. Ateityje į atkurtą žandikaulį odontologai galės įsriegti dantų implantus ar pritaikyti dantų protezus.
Kasmet Santaros klinikų chirurgai atlieka apie dešimt sudėtingų žandikaulio atkūrimo operacijų.
