Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių ir kone pustrečio karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o sergantieji šiomis ligomis, deja, katastrofiškai jaunėja. Naujausio sveikatos priežiūrai širdies ligų srityje skirto tyrimo rezultatai rodo, kad situacija blogesnė tik Kipre ir Bulgarijoje.
Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc. Raimondas Kubilius įspėja, jog turime pradėti rūpintis savo širdine sveikata ir įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei stengtis jų išvengti, kol nevėlu.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos vadovo, per dešimtmetį širdies ir kraujagyslių ligos mūsų šalyje pajaunėjo net trisdešimčia metų.
„Mirtys dėl šių patologijų gerokai lenkia antroje ir trečioje vietoje atsiduriančius onkologinius susirgimus, savižudybes bei nelaimingus nutikimus, o globaliu mastu net 31 proc. visų pasaulio mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Įprantame su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų”, – kalbėjo specialistas.
Prieš metus ypač sudėtingą širdies operaciją patyręs 61-erių Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat apgailestauja, jog per vėlai susirūpino savo sveikata. Operacijos, trukusios 4,5 valandos metu, jam buvo suformuotos dvi aortos ir vainikinių arterijų jungtys, koreguoti širdies vožtuvai.
Pasveikęs Kauno meras prisipažįsta, kad kasdien jaučiasi vis geriau, tačiau apgailestauja ne vienus metus nepaisęs medikų rekomendacijų pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę.
Patyręs, kuo tai gali baigtis, per pastaruosius metus vizitų pas specialistus meras nebeatidėlioja o suplanavęs – jų nepraleidžia.
„Mažai sportavau, riebiai valgiau, daug rūkiau, esu iš storulių giminės”, – rizikos veiksnius, stipriai darančius įtaką širdies ir kraujagyslių būklei, vardija V. Matijošaitis, pabrėždamas, kad per metus iš esmės pakoregavo mitybą, atsisakė rūkymo.
Mokslininkai pateikia daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, iš kurių didžiausią neigiamą reikšmę daro būtent rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija.
Pasaulinės širdies federacijos patarimai, kaip gerinti savo širdies būklę:
- Didinkite fizinį aktyvumą. Stenkitės penkis kartus per savaitę bent 30 minučių turėti vidutinio intensyvumo fizinę veiklą. Neužmirškite, kad net maži dalykai – lipimas laiptais ar autobuso iškeitimas į pasivaikščiojimą – daro didelę įtaką.
- Meskite rūkyti. Tai pats geriausias sprendimas, jei siekiate pagerinti savo širdies būklę. Jeigu žengti šį žingsnį itin sunku ir reikia patarimo, visada galite kreiptis į vaistininką ar savo šeimos gydytoją.
- Subalansuokite mitybą. Laikykitės „5 per dieną“ taisyklės, t. y. bent penkis kartus per dieną suvalgykite saujelės dydžio vaisių porciją. Jeigu turite vaikų, įtraukite juos į maisto gamybą ir ugdykite jiems sveikos mitybos įpročius.
- Reguliariai tikrinkitės kraujo spaudimą. Tai vienas iš būdų nuolat sekti savo sveikatos būklę namuose.
Kaip žinoti, kad ištiko ar artėja miokardo infarktas
Širdies smūgis, dar kitaip vadinamas miokardo infarktu, gali būti sukeltas kraujo krešulio, kuris užblokuoja širdį nuo kraujo aprūpinimo. Simptomai kiekvienam pasireiškia skirtingai, todėl labai svarbu pastebėti pirmuosius požymius, kad laiku išvengtumėte infarkto.
1. Spaudimas krūtinėje
Tai vienas pagrindinių simptomų, kuomet jaučiamas spaudimas, veržimas, virpėjimas arba skausmas krūtinėje, viršutinėje pilvo dalyje, nugaroje, kakle, žandikaulyje, rankose, arba pečiuose. Toks skausmas įspėja apie organizme sutrikusią kraujotaką.
2. Peršalimo ir gripo simptomai
Kitas miokardo infarkto požymis gali būti kosulys ir švokštimas – tokiu būdu organizmas bando „padėti“ stumdyti kraują.
3. Šaltas prakaitas ir galvos svaigimas
Staiga prasidėjęs prakaitavimas be priežasties ir drėgna bei išblyškusi oda taip pat signalizuoja apie galimą širdies smūgį. Žmogus dar gali jausti galvos svaigimą, kadangi smegenyse trūksta kraujo.
4. Stiprus nuovargis
Širdies ligomis nesusergama per vieną naktį, tačiau joms pradėjus vystytis, kraujo tekėjimas yra vis labiau apribojamas. Todėl energijos kiekis taip pat sumažėja todėl net ir lėtas pasivaikščiojimas iki pašto dėžutės gali pasirodyti tarsi bėgimas maratone.
5. Silpnumo jausmas
Organizme sutrinka kraujotaka, todėl raumenys nebeaprūpinami deguonimi. Dėl to jaučiamas išsekimas, silpnumas, kiekvienas judesys tampa sudėtinga užduotimi.
6. Dusulys
Sutrikus širdies veiklai sutrinka ir kvėpavimas, prasideda dusulys. Jeigu be kitų simptomų pajaučiate, jog pasidarė sunku kvėpuoti, dažnai kosėjate, reikėtų nebedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Plaučiai negali tinkamai dirbti, jei širdies funkcijos taip pat yra sutrikusios. Jei negalite giliai įkvėpti, tai šią problemą tikriausiai galėjo sukelti bloga kraujo cirkuliacija, o ne sutrikdyta kvėpavimo sistemos veikla.
Žinoma, pavieniui šie simptomai nebūtinai reiškia, jog netrukus patirsite širdies smūgį. Pavyzdžiui, silpnumas gali būti jaučiamas ir dėl geležies stokos. Vis dėlto, pastebėjus, kad vienu metu jaučiami keli ligos požymiai, reikia ne tik kreiptis į medikus, bet ir iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą.
