Dar vaikystėje jis įgudo, kaip išryškinti juostą, padaryti nuotraukas. Šis pomėgis neišblėso iki šiol.
Docento V.Tutkaus nuotraukos puošia ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą, kuriame jis operuoja ir moko studentus. Ant sienų taip pat kabo gydytojo įamžintos akimirkos iš kelionių po JAV ir Šveicariją, iš tulpių sostine vadinamo Keukenhofo (Nyderlandai), Lietuvos pajūrio vaizdai.
Kai tuometis Mikrochirurgijos centras persikėlė iš buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės į Santariškes, koridoriaus sienos naujakuriams atrodė tuščios ir liūdnos. Buvo svarstoma, kuo jas papuošti.
Vartydamas savo nuotraukų albumą V.Tutkus sumanė pagyvinti ligoninės patalpas fotografijomis. Jose pulsuojantis gyvenimas tapo interjero dalimi.
„Gal profesionaliam fotografui atrodysiu kaip menininkas savamokslis, manantis, kad jam labai gražiai pavyko. Bet turėtume taip ugdyti jaunus medikus, kad nebūtų labai siaurų sričių specialistai, kurie niekuo daugiau nesidomi“, – įsitikinęs V.Tutkus.
Jis prisiminė vieną savo dėstytoją, dar prieš kelis dešimtmečius vaizdžiai įspėjusį, kad greitai atsiras tik dešinio inksto specialistų, o kairys inkstas atsidurs už jų žinių ribų.
Fotografavimas V.Tutkui praverčia ir ruošiant pranešimus konferencijoms, nes dėkodamas auditorijai už dėmesį jis dažniausiai parodo kokią nors savo nuotrauką. Nuotrauka, kurioje įamžintas pacientas, gali daug pasakyti – tuo įsitikino chirurgas, stebėdamas savo kolegų iš užsienio darbus.
Jei nuotraukoje matyti aplūžęs radiatorius, aptrupėjusios palatos sienos, toks vaizdas nėra tik medicininis dokumentas. Tai greičiau prastas skonis. Todėl V.Tutkus įsitikinęs, kad kiekviena nuotrauka turi atrodyti estetiškai.
Ypač jautrumu grožiui turi būti apdovanoti plastinės chirurgijos specialistai, kurie imasi tobulinti kūno formas ir stengiasi pateisinti pacientų lūkesčius.
V.Tutkus fotografuodamas perėmė patirties ir iš kolegų – profesoriaus Kęstučio Vitkaus, mikrochirurgo Mindaugo Minderio. Dirbdamas kartu su jais V.Tutkus išgarsėjo puikia mikrochirurgijos technika, atliko dešimtis pirštų replantacijų ir audinių persodinimo operacijų.
Kai 1990 metais į Vilnių atvyko garsus JAV ortopedas Jamesas Baldwinas ir padovanojo įrangą, būtiną kelio artroskopinėms operacijoms atlikti, V.Tutkus asistavo šiam amerikiečiui per operaciją.
Taip buvo atlikta pirmoji Lietuvoje artroskopinė plyšusio menisko operacija, o V.Tutkus tapo šiuolaikinės kelio artroskopijos pradininku šalyje. Už pasiekimus plėtojant mikrochirurgiją V.Tutkus tapo Lietuvos valstybinės premijos laureatu.
Bet daugiausia malonumo jam teikia gamtos, o ne žmonių fotografavimas. Rasos lašai ant žiedų, nuo palmės vėjyje besidriekiantys plaušai, vienišas medis, žmogaus pėdos smėlyje, pasakojančios, kaip eidami skirtingai dedame kojas, – daug temų V.Tutkus atrado įgudęs stebėti, kas vyksta aplinkui.
Netgi garsioji Florencija, kuri vadinama muziejumi po atviru dangumi, V.Tutkaus akyse įgavo kitą prasmę, kai jis ėmė fiksuoti pastatų duris. Šios durys jam atrodė kaip gyvos, nes per jų slenkstį žengė ne vienos kartos žmonės.
Pomėgiu fotografuoti užsikrėtė ne tik V.Tutkus, bet ir jo žmona, taip pat architektūros studijas baigusi duktė Rūta, Vilniaus universitete mediciną studijuojantis sūnus Jonas.
