Eidamas į spaudos konferenciją, skirtą minėti Pasaulinę žvynelinės dieną, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat prisiminė, kad jo klasėje buvo viena moksleivė, sirgusi šia liga.
„Galime tik įsivaizduoti, su kokias sunkumais susiduria šie žmonės, kiek daug yra mitų, susijusių su šia liga, nes jie vis dar sutinkami kaip raupsuotieji“, - apgailestavo A.Veryga.
Vienas labiausiai paplitusių mitų - esą žvynelinė užkrečiama liga. Yra nemažai žmonių, kurie neslepia nerimo, kai reikia žvyneline sergančius žmones apkirpti, padaryti jiems masažą. Jie neretai baiminasi, kad patys nesusirgtų šia liga.
Liga laužo ne vieno žmogaus likimą
Iki šiol nėra aišku, kas sukelia žvynelinę, tai lėtinė liga, kuria sergama visą gyvenimą. Žvynelinė nėra vien odos bėrimas, tokie žmonės neretai susiduria su psichologiniais sunkumais, jie kur kas dažniau kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų, kraujotakos ir širdies ligų, sąnarių pažeidimų.
Nė viena valstybė negali pasigirti, kad psoriazė ją aplenkė. Lietuva skiriasi nebent tuo, kad šiuolaikinis gydymas yra prieinamas dar ne visiems ligoniams, kuriems nustatyta sunki žvynelinės forma.
„Jei bent vieną dieną bandytume įsijausti į sergančiųjų būseną, pamatytume, kiek daug kančių patiria žmonės.
Profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė pastebėjo, kad visuomenė dar pernelyg mažai žino apie žvynelinę. Nors du trečdaliai žmonių serga lengva forma, kai ant kūno būna nedideli bėrimai, tačiau trečdaliui ligonių išsivysto labai sunki forma – būna pažeista ne tik oda, nagai, plaukuota galvos dalis, bet ir sąnariai.
Depresija – nuolatinė palydovė
Žvynelinė - tai varginanti, iki šiol neišgydoma liga, trunkanti iki paskutinės dienos. Ji gali kurį laiką atsitraukti, bet gali vėliau smogti visa jėga. Ši liga gali sukelti net negalią.
Žvynelinės diagnozė - didelis smūgis jauniems žmonėms, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis.
„Sergantieji žvyneline ne veltui lyginami su pacientais, kuriems yra skrandžio vėžys, nes abi šios ligos matomos. Byrančios pleiskanos palieka pėdsaką, kur žmogus beeitų“, - pasakojo profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Tokie ligoniai dažnai skundžiasi, kad niežti visą kūną, kad jie negali užmigti, jiems sutrinka dienos ir darbo režimas, užklumpa niūros mintys, slogi nuotaika.
Būna ir taip, kad ryte atsikėlę jie pirmiausia ima ieškoti dulkių siurblio, kad galėtų išvalyti savo lovą nuo pleiskanų.
Jų svajonės kaip ir visų sveikų žmonių – ilsėtis paplūdimyje ir nesigėdyti savo odos, karštą vasaros dieną nevilkėti ilgomis rankovėmis marškinių, neslėpti išbertų rankų, nemaskuoti įdubusių nagų, nevalyti kas pusvalandį švarko apykaklės.
Bijo kurti šeimą, kad vaikai nesirgtų žvyneline
Kadangi nėra oficialios statistikos, manoma, Lietuvoje žvyneline serga apie 3-4 proc. žmonių. Tai sudaro apie 120 tūkstančių gyventojų. Jei visi sergantieji žvyneline įsikurtų viename mieste, jis būtų panašus savo dydžiu į Klaipėdą.
Būsimi medikai, studijuojantys Vilniaus universitete, neseniai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 620 žmonių. Apklausa vyko prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Apie 4 proc. dalyvavusių apklausoje asmenų prisipažino, kad serga žvyneline, dar 20 proc. tikino, kad jų šeimos artimieji ar giminaičiai serga šia liga.
Apie 20 proc. sergančiųjų prisipažino, kad bijo kurti šeimą, nes jų vaikai gali taip pat susirgti žvyneline. Bet toks požiūris yra klaidingas.
Dalis žmonių prisipažino, kad dėl žvynelinės patyrė įvairių nepatogumų, pasijuto nepageidaujami sporto klube ar baseine, jų buvo paprašyta nesilankyti šiose vietose.
„Šie faktai rodo, kad turime daug darbo. Mūsų užduotis informuoti visuomenę, kad žvyneline neįmanoma užsikrėsti“, - tikino profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Žvynelinė – lėtinė, nenuspėjama, autoimuninė uždegiminė liga, pažeidžianti ne tik odą, nagus, bet ir sąnarius, širdies ir kraujagyslių sistemą, sutrikdanti medžiagų apykaitą, priartinanti infarktą. Ši liga gali prasidėti jauname amžiuje ar netikėtai užklupti vėliau, patyrus didelį stresą, netektį, išsiskyrimą.
Yra pacientų, kuriuos netikėtas bėrimas užklupo sulaukus penktojo dešimtmečio. Paaiškėjo, kad žvynelinė nebuvo tikroji ligos priežastis, nes jų organizmą buvo palaužęs žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).
Tačiau šią ligą įmanoma valdyti, skyrus biologinę terapiją ir kitus šiuolaikinius gydymo būdus.
Liepė gydytis nuo alergijos
Bėda tik ta, kad net gydytojai kartais nesugeba atpažinti tikrosios bėrimo priežasties. Prieš penkerius metus Lietuvos dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos valdybos narę, projekto „Švari oda“ ambasadorę Agnę Bukartaitę užklupo ūminė psoriazė. Kai moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, ši tik numojo ranka, kad tai alergija, kuri greitai praeis. Tačiau po mėnesio būklė tik pablogėjo. Šis pavyzdys rodo, kad net gydytojai ne visada laiku įtaria, kokia gali būti ūmaus bėrimo priežastis.
Pirmą kartą apie žvynelinę Agnė išgirdo, sulaukusi 16 metų. Didžiausias nerimas moteriai kyla ne dėl bėrimo, o dėl sąnarių tinimo ir skausmo. Būna dienų, kai norisi pasislėpti nuo viso pasaulio. Agnė pasakojo, kad kartais jaučiasi kaip suplyšusi kojinė, bet kuo labiau stengiesi ją paslėpti, tuo labiau ji lenda į akis.
„Keistai keliesi iš lovos, o turi du vaikus, praėjus geram dešimtmečiui nuo ligos pradžios susimąsčiau, kiek dar galėsiu tempti“, - prisipažino Agnė.
Ji pažįsta ne vieną žmogų, kuriam diagnozė ilgai nebuvo nustatyta. Kad žmonės galėtų daugiau sužinoti apie tai, kuo grėsminga ši liga, buvo įkurtas tinklalapis svarioda.lt.
Jo tikslas ne tik teikti informaciją apie ligą. Kad žmonės nesijaustų palikti vieni su liga, čia galima dalintis patirtimi ir emocine parama, ieškoti savitarpio pagalbos.
Agnė priminė, kaip svarbu nustatyti ligos diagnozę ir laiku pradėti gydymą. Kilus abejonių dėl žvynelinės, ji ragino kuo greičiau ieškoti specialistų pagalbos, nežaisti su savigyda, neeksperimentuoti su dietomis ir įvairiais tepalais, nesižavėti natūralia medicina, nes tik šiuolaikinis gydymas gali suvaldyti psoriazę.
„Žvynelinė – pernelyg rimta liga, ji gali smogti visa jėga, jei žmogus užsižaidžia su savigyda“, - įspėjo Agnė.
Nė vienas gydytojas negali prognozuoti, kokia bus žvynelinės eiga. Jei žmogus jau ryte negali judėti, jam sunku keltis, vadinasi, būtinas sisteminis kompleksinis gydymas.
Tačiau neretai medikai vengia skirti tokį gydymą, nes neturi patirties. Profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė ragino ieškoti pagalbos specializuotuose centruose, kur dirba labiau patyrę gydytojai dermatovenerologai.
Norint atpažinti žvynelinę, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ženklus:
bėrimai būna rausvos spalvos, oda šerpetoja, susidaro žvynelių,
gali šerpetoti tik vienas akies vokas, tik alkūnės, gali varginti išsausėjusi oda,
pasitaiko atvejų, kai dėl nežinomos priežasties ima skaudėti sąnarius, bet nesimato jokio bėrimo,
susirgus žvyneline, dažniausiai nebūna niežulio, nes niežėjimas yra alergijos simptomas,
peršalimai, įvairios infekcijos kaip ir stresas, nervinė įtampa gali išprovokuoti žvynelinę,
ypač pagreitina žvynelinę skyrybos, artimojo netektis, darbo praradimas. Tai rodo, kad žmogaus gyvenimo būdas veikia jo autoimuninę sistemą, kuri reaguoja į įvairius dirgiklius sukeldama uždegiminį procesą.
