Viena tokių ligų – lėtinė dilgėlinė, kuria serga nuo 1 iki 3 procentų žmonių visame pasaulyje.
Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyr. gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, medicinos mokslų daktarės Anželikos Chomičienės, visus dilgėline sergančius pacientus suskaičiuoti nelengva, mat dauguma jų, jei simptomai nėra varginantys, dažnai į gydytojus net nesikreipia.
„Dilgėlinė pasireiškia niežtinčiu, įvairaus dydžio odos paraudimu bei patinimu, toks bėrimas vadinamas pūkšlėmis. Paprasčiau tariant, oda atrodo taip, tarsi nudilginta. Sunkesniais atvejais gali patinti akių vokų, lūpų, liežuvio ir blogiausia – gerklų gleivinė.
Tokia būklė vadinama angioedema. Ligos skiriamasis bruožas tas, kad jos simptomai gana greitai atsiranda ir dažnai taip pat greitai išnyksta nepalikdami jokių žymių, keičia savo atsiradimo vietą. Tai po visą kūną migruojantis bėrimas.
Nors dilgėlinę diagnozuoja ir gydo alergologai, šis negalavimas ne visais atvejais yra alerginės prigimties“, – A. Chomičienė.
Jei dilgėlinės simptomai pasireiškia kasdien arba beveik kasdien ir tęsiasi daugiau nei 6 savaites, tai tokia dilgėlinė yra vadinama lėtine, o trumpiau trunkanti – ūmine. Pastarąją gali sukelti ūmios infekcinės ligos, alerginės reakcijos į maistą, vaistus, vabzdžių įgėlimus.
Lėtinė dilgėlinė paprastai niekada nebūna alerginės kilmės. Ją dažniausiai išprovokuoja kokios nors lėtinės infekcijos.
Taip pat ji neretai atsiranda sergant sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu skydliaukės uždegimu.
Lėtinės dilgėlinės priežastimi gali būti autoantikūnų susidarymas prieš tam tikras odos ląstelių struktūras – procesas, kai dėl imuninės sistemos suaktyvėjimo organizmas pradeda kovoti pats su savimi.
Ligą sąlygoti gali ir tam tikri fiziniai veiksniai, tokie kaip šaltis, karštis, saulės spinduliai, mechaninė trintis, spaudimas, vanduo, fizinis aktyvumas, padidėjusi kūno temperatūra, hormoniniai pokyčiai organizme.
Dilgėlinė – labai varginanti liga, mat žmogų kankina stiprus niežulys, kartais atsiranda tinimas.
Esant tokiai būklei pacientai labai išgyvena dėl savo išvaizdos, gėdijasi rodytis viešumoje, dėl to patiria stresą, o pastarasis dar labiau provokuoja bėrimą, kuris ilgiau neišnyksta. Patenkama į užburtą ratą, kai atrodo, jog išeities jokios nėra.
Ši liga gana efektyviai gydoma antihistamininiais vaistais, o jeigu lėtinės dilgėlinės eiga yra sunki ir ji nepasiduoda įprastiniam gydymui, skiriama biologinė (pastaroji dar vadinama ir taikinių) terapija arba imunosupresinis( imunines reakcijas slopinantis) gydymas.
Daugumai sergančiųjų pavyksta sumažinti simptomus, suvaldyti ligos paūmėjimą ir progresavimą, o tai ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.
Kadangi dažnai dilgėline, kaip ir kitomis odos ligomis, sergantys žmonės pradeda kompleksuoti, vengti žmonių ir pasmerkia save vienatvei Dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kuria nori paskatinti sergančiuosius dilgėline nebijoti savęs ir savo ligos, pažinti ją ir pradėti apie tai kalbėti viešai.
Taip pat siekiama ir šviesti visuomenę, kad žmonės suprastų, jog ant odos matoma liga dar nereiškia, kad ji užkrečiama. Specialiai šiai iniciatyvai sukurtame interneto tinklalapyje dilgeline.lt kviečiami burtis ir savo patirtimi bei išgyvenimais dalintis visi sergantieji šia liga.
Tinklalapyje bus galima ne tik dalintis savo istorija, bet ir klausti bei gauti patarimų iš gydytojų profesionalų. Informacijos šiame naujame interneto tinklalapyje ras ir tie, kurie domisi, kaip padėti artimam žmogui, kenčiančiam nuo dilgėlinės.
